Turiu teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba esu lietuvių kilmės asmuo
- Atvykti trumpiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį
- Atvykti ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį
- Noriu pakeisti darbdavį
- Noriu nuolat gyventi LR
- Šeima
- Turiu teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba esu lietuvių kilmės asmuo
- Ilgalaikis gyvenimas
- Leidimo nuolat gyventi keitimas
- Kita
- Noriu pranešti apie prarastą dokumentą
- Noriu gauti prieglobstį LR
- Noriu gauti kelionės dokumentą
- Noriu tapti LR piliečiu
- Noriu tapti elektroniniu rezidentu
- Noriu pateikti tarpininkavimo raštą (kvietimą)
- Noriu pateikti pranešimą apie pasikeitusius duomenis
- Užsieniečių pareigos
- Užsieniečių teisės
Turiu teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba esu lietuvių kilmės asmuo
Jeigu turite teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba esate lietuvių kilmės asmuo – Jums gali būti išduotas leidimas nuolat gyventi
Kas turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę?
Neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę turi asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės.
Kas laikomas lietuvių kilmės asmeniu?
Tai asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir kuris pats laiko save lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu.
Kaip gauti leidimą nuolat gyventi?
Pirmiausiai turite elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pateikti prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi. Pateikus prašymą ir rezervavus vizito laiką per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo prašymo per MIGRIS pateikimo dienos turite asmeniškai kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo ir pateikti biometrinius duomenis bei šiuos dokumentus:
Užsienietis turi teisę atkurti LR pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo |
- prašymo numeris;
- galiojantis kelionės dokumentas;
- teisę gauti leidimą nuolat gyventi patvirtinantys dokumentai:
3. 1. teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai;
- teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas (išduotas iki 2013 m. sausio 1 d.);
arba
- teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas (išduotas po 2013 m. sausio 1 d.);
arba
- Migracijos departamento sprendimas dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo arba sprendimas išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą ar lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą;
arba
- dokumentai, patvirtinantys, kad Jūs iki 1940-06-15 turėjote Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Pilietybės įstatymo 38 str. 4 ar 5 d.:
1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;
5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.
- dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. (jeigu esate šio asmens palikuonis).
3. 2. lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai;
- lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas;
arba
- lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Pilietybės įstatymo 39 str. 4 d, t. y. dokumentai, kuriuose nurodyta, kad asmens tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriuo jis deklaruoja, kad laiko save lietuviu.
- vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys pateiktuose dokumentuose, pagrindžiančiuose leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą, nesutampa su asmens duomenimis kelionės dokumente;
- pažyma dėl (ne)teistumo;
Užsienio valstybės (-ių), kurioje (-iose) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką gyvenote arba šiuo metu gyvenate pastaruosius 2 metus (išskyrus atvejus, kai gyvenimas užsienio valstybėje truko trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį), kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduota (-os) galiojanti (-čios) pažyma (-os), patvirtinanti (-čios), kad šioje (šiose) valstybėje (-ėse) nebuvote (buvote) teistas. Ši pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo dienos. Jei buvote teistas, šioje pažymoje turi būti nurodyta, kada ir už kokią nusikalstamą veiką buvote nuteistas, kokia buvo paskirta bausmė ir ar ji atlikta.
Šios pažymos pateikti nereikia, jeigu esate jaunesnis nei 14 metų ir / arba turite galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir esate deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
- teisėtą buvimą patvirtinantis dokumentas, jeigu prašymą teikiate būdamas Lietuvoje.
Pavyzdžiui, viza ar leidimas gyventi.
Turite sumokėti valstybės rinkliavą (išskyrus atvejus, kai esate atleidžiamas nuo rinkliavos) už prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi priėmimą, nagrinėjimą, sprendimų priėmimą ir leidimo nuolat gyventi išdavimą:
- bendra tvarka – 160 Eur;
- skubos tvarka – 320 Eur.
Dėl dokumento išdavimo turite kreiptis į:
- Migracijos departamento teritorinį skyrių, jeigu esate Lietuvoje.
Sprendimas dėl leidimo nuolat gyventi priimamas ir leidimas nuolat gyventi išduodamas:
- bendra tvarka – per 3 mėn.;
- skubos tvarka – per 45 d.
Svarbu:
- vaiko (įvaikio) iki 16 metų dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pateikia vienas iš jo tėvų (įtėvių), pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba globėjas (rūpintojas) ar kitas atstovas pagal įstatymą, pateikęs globą (rūpybą) ar kitą teisėtą atstovavimą patvirtinantį dokumentą ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Pateikiant vaiko (įvaikio) nuo 6 iki 16 metų dokumentus, turi dalyvauti ir jis pats. Jeigu užsienietis iki 6 metų amžiaus nedalyvauja pateikiant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi - pateikiamos dvi tapačias (iš to paties negatyvo) užsieniečio amžių atitinkančios nuotraukos;
- vyresni nei 16 metų nepilnamečiai užsieniečiai prašymą išduoti leidimą užpildo, šį prašymą ir dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo pateikia ir prašyme pasirašo patys;
- Lietuvos Respublikoje esančio užsieniečio, kuris dėl neveiksnumo ar fizinės negalios pats negali atvykti į Migracijos departamento teritorinį skyrių, asmens tapatybę ir parašą patvirtina ir jo biometrinius duomenis nuskaityto pas užsienietį nuvykęs Migracijos departamento teritorinio skyriaus darbuotojas;
- jeigu užsienietis per 4 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą užpildymo MIGRIS dienos neatvyksta į Migracijos departamento teritorinį skyrių pateikti dokumentų dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo, jo užpildytas prašymas laikomas negaliojančiu.
Kaip galiu deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje?
Jeigu teikiate prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą galite deklaruoti savo pasirinkimu:
- Migracijos departamente, rezervuotu vizito laiku atvykus pateikti prie prašymo išduoti leidimą gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis;
- seniūnijoje ar savivaldybėje per 1 mėnesį nuo leidimo gyventi, atsiėmimo.
Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi turite patvirtinti, kad pasižadate deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, minėtą pasižadėjimą galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.
Pasižadėjimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo forma.
Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi:
- duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia.
- per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:
- gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno.
Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku – savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas.
Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas – sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igalojimai.lt. Renkantis šį būdą, įgaliojimo paslaugos aprašyme savininkas (bendraturtis) nurodo, kad sutinka leisti apsigyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nurodant gyvenamosios patalpos adresą. Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą.
Sutikimo apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje forma.
- su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“;
- juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.
Pildant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, vieną iš minėtų dokumentų galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Dokumentas dėl tinkamos gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje“, o pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, vieną iš minėtų dokumentų galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.
Minėtus dokumentus taip pat galima pateikti rezervuotu vizito laiku atvykus į Migracijos departamentą pateikti biometrinių duomenų ir prie prašymo pridėtų dokumentų originalų.
Jeigu gyvenamoji patalpa jums priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.
Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi:
Migracijos departamente atsiėmus leidimą gyventi, per 1 mėnesį nuo dokumento atsiėmimo, turėsite nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.
Daugiau apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti VĮ Registrų centro svetainėje http://info.registrucentras.lt.
Už reikalavimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje nesilaikymą gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė.
Ar mano šeimos nariai gali gauti leidimą nuolat gyventi?
Jeigu persikeliate gyventi į Lietuvą ir kreipiatės dėl leidimo nuolat gyventi, Jūsų šeimos nariams, atvykstantiems kartu ir ketinantiems gyventi su Jumis, taip pat galės būti išduotas leidimas nuolat gyventi.
Jūsų šeimos nariai prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi turi pateikti per 3 mėnesius nuo Jūsų atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos, jei jie kartu su Jumis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką.
Kitu atveju Jūsų šeimos nariai turėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.