Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsieniečiai privalo turėti galiojančius kelionės dokumentus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

Užsieniečiai teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

Užsieniečių pareigos (suvestinė)

Užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienus metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį.

Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą  Lietuvos Respublikoje ar teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu pagrindu;

Užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentui. Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo minėto pranešimo pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas.

Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:

• jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, ir ketina įgyvendinti teisę dirbti;
• atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo arba dirbti kaip stažuotojas (išskyrus darbuotoją – stažuotoją, kuris yra perkeliamas įmonės viduje) ar praktikantas;
• kai užsienietis neatvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau ketina dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje;
• kitais atvejais, kai užsienietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (daugiau informacijos galite rasti: http://uzt.lt/darbdaviui/uzsienieciu-idarbinimas/ ).

Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas arba melagingų deklaravimo duomenų pateikimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnį užtraukia įspėjimą arba baudą Lietuvos Respublikos gyventojams nuo dešimt iki keturiolikos eurų.

Toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų.

• Atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnį užtraukia įspėjimą arba baudą nuo septyniasdešimt iki trijų šimtų eurų.
• Neteisėtas valstybės sienos perėjimas dėl neatsargumo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 537 straipsnį užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
• Gyvenamojo ploto suteikimas užsieniečiams, neturintiems paso ar jį atitinkančio kito kelionės dokumento, taip pat, jei būtina, užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 539 straipsnį užtraukia baudą nuo septyniasdešimt iki šešių šimtų eurų. 

Toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. 

• Sąlygų užsiimti kita, negu atliekama pagal darbo sutartį, veikla sudarymas užsieniečiams, neturintiems leidimo užsiimti tokia veikla ir užsieniečio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 540 straipsnį užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
• Melagingų duomenų pateikimas kvietimams užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką patvirtinti arba pagalba kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 541 straipsnį užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.

Toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

• Informacijos apie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčio užsieniečio mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo nutraukimą nepateikimas laiku Migracijos departamentui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio 1 dalį užtraukia baudą švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Informacijos apie darbo sutarties su leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turinčiu užsieniečiu nutraukimą, o nustatytais atvejais – apie jo darbo užmokesčio sumažėjimą nepateikimas laiku  Migracijos departamentui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 542 straipsnio 2 dalį užtraukia baudą darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Tas, kas neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 

Užsienietis, kuris padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką turėdamas tikslą iš Lietuvos Respublikos teritorijos neteisėtai pereiti į trečiąją valstybę, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu jis nustatyta tvarka išsiunčiamas į valstybę, iš kurios teritorijos neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną, arba į valstybę, kurios pilietis jis yra.

• Tas, kas neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Tas, kas padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Tas, kas organizavo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dešimties metų.

• Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, versliškai įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančius trečiųjų šalių piliečius arba įdarbinęs penkis ar daugiau Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių pilietį ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis, arba įdarbinęs Lietuvos Respublikoje nelegaliai esantį trečiųjų šalių nepilnametį pilietį, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

• Užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos (ne per pasienio kontrolės punktą, išvykdamas iš Lietuvos pateikė kito asmens ar suklastotus dokumentus), arba kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
• Užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respublikos ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
• Užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Užsieniečių, kuriems uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, duomenys yra įrašomi į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, o iš jo duomenys Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti perduoti centrinei Šengeno informacinei sistemai.

Laiku neįvykdę įsipareigojimų muitinei ar laiku nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), užsieniečiai gali sulaukti nemalonumų − iki 5 metų laikotarpiui taikomo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Norėdami išvengti šių problemų, užsieniečiai turi laiku Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka įvykdyti įsipareigojimus muitinei ir sumokėti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtą (-as) baudą (baudas).

Tačiau net jeigu užsieniečiui dėl minėtų priežasčių jau uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, jis turi įvykdyti įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėti baudą (-as), nes tai – ir pagrindas panaikinti draudimą užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu.

Taigi, į Lietuvos Respubliką atvykti pageidaujantis užsienietis, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką dėl to, kad jis laiku neįvykdė įsipareigojimų muitinei ir (ar) laiku nesumokėjo baudos (-ų), turėtų atlikti šiuos veiksmus:

1. įvykdyti įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėti baudą (baudas). Tačiau reikia neužmiršti, kad nepriemokos, už kurias ir uždrausta atvykti, nėra galutinės, nes už nesumokėtus muitus ir mokesčius toliau skaičiuojami delspinigiai. Todėl užsienietis visais klausimais, susijusiais su muito, akcizo, PVM ir delspinigių sumokėjimu, turėtų kreiptis į Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyrių (tel.: + 370 37 304 250, + 370 37 304 251, el. p. ktm_mais@lrmuitine.lt). Kilus klausimų dėl kitų įsipareigojimų muitinei ir (ar) nesumokėtos (-ų) baudos (baudų), užsienietis turėtų kreiptis į teritorinę muitinę (Vilniaus teritorinės muitinės tel. (8 5) 235 6212; Kauno teritorinės muitinės tel.: (8 37) 304 243, (8 37) 304 242; Klaipėdos teritorinės muitinės tel. (8 46) 390 011), kilus klausimų dėl kitos (-ų) nesumokėtos (-ų) baudos (baudų) – į instituciją (-as), paskyrusią (-ias) baudą (baudas);
2. įvykdęs įsipareigojimus muitinei ir (ar) sumokėjęs baudą (-as), pateikti Migracijos departamentui (L. Sapiegos g. 1, Vilnius, LT-10312) motyvuotą rašytinį prašymą išbraukti duomenis apie jį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – nepageidaujamų asmenų sąrašas). Šis prašymas Migracijos departamentui siunčiamas paštu, kartu pridedant užsieniečio paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento kopiją (kopijos tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos), ar elektroninėmis priemonėmis (el. p. rastine@migracija.gov.lt), pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Svarbu žinoti, kad šiam prašymui keliami ir šie bendrieji reikalavimai: užsienietis prašyme turi ne tik nurodyti savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir duomenis ryšiui palaikyti (telefono numerį ir el. pašto adresą), bet ir pasirašyti. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išbraukti duomenis apie jį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo, raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Atkreipiame dėmesį į tai, kad paprastai valstybės institucijos ar įstaigos, kuri buvo pateikusi siūlymą įtraukti duomenis apie užsienietį į nepageidaujamų asmenų sąrašą, motyvuotas rašytinis siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš šio sąrašo išnagrinėjamas greičiau nei paties užsieniečio prašymas, kadangi šiam siūlymui netaikoma suderinimo raštu su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, nuostata. Sprendimas išbraukti (atsisakyti išbraukti) duomenis apie užsienietį iš nepageidaujamų asmenų sąrašo priimamas per 20 darbo dienų nuo užsieniečio prašymo gavimo Migracijos departamente dienos. Apie priimtą sprendimą užsienietis informuojamas jo prašyme rodytu būdu (paštu ar el. paštu).