Esu asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990-03-11, ar išvykusio asmens palikuonis
Esu asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990-03-11, ar išvykusio asmens palikuonis
Asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., yra laikomas asmuo, kuris:
- turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra tokio asmens palikuonis ir
- iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jei 1990 m. kovo 11 d. jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.
Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Tai reiškia, kad asmuo, išvykęs iš Lietuvos po 1940 m. birželio 15 d. į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, negali būti laikomas asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Tokiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos kitos valstybės pilietybės.
Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. galinčių patvirtinti dokumentų pavyzdžiai:
- kelionės sutartys, sudarytos iki 1940 m. birželio 15 d. (saugomos Lietuvos valstybės centriniame archyve);
- laivo keleivių sąrašai;
- imigrantų sąrašai;
- archyvų išduoti dokumentai apie buvimą perkeltųjų asmenų stovyklose;
- imigracijos sertifikatai / liudijimai;
- užsienio valstybių registrų duomenys;
- vizos, išduotos išvykimui iš Lietuvos (po 1940-06-15 išduotos vizos išvykimui iš buvusios TSRS saugomos Lietuvos ypatingajame archyve) ir kt.
Sąrašas nėra baigtinis, gali būti pateikti kiti turimi dokumentai.
Dokumentai, kuriuos turite pridėti prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo
Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo būtina pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas (dokumentų sąrašas)::
- galiojantį kelionės dokumentą (visus lapus, kuriuose yra įrašų), pvz.: užsienio valstybės pasą;
- Jūsų gimimo liudijimą*;
- Jūsų iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus*
arba Jūsų tėvų, senelių ar prosenelių (vieno iš jų) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus*,
arba teisės atkurti pilietybę pažymėjimą, jei Jums buvo išduotas toks pažymėjimas,
arba laisvos formos prašymą nagrinėti Jūsų prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės naudojant prie kito asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pridėtus dokumentus. Tokiame prašyme būtina nurodyti asmens vardą, pavardę ir gimimo datą bei žinomus jo kontaktinius duomenis ar pateikti tokio asmens sutikimą naudotis jo byloje esančiais dokumentais*;
- dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.*;
- Jūsų ir (ar) Jūsų tėvų, senelių ar prosenelių (vieno iš jų) anketinių duomenų (vardo, pavardės, gimimo datos) keitimą patvirtinančius dokumentus, jei šie duomenys buvo keisti**;
- dokumentus, patvirtinančius Jūsų išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba dokumentus, patvirtinančius, kad esate asmens, išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis.
* Šių dokumentų pateikti nereikia, jei Jums buvo išduotas teisės atkurti pilietybę pažymėjimas;
** Šių dokumentų pateikti nereikia, jei Jums buvo išduotas teisės atkurti pažymėjimas. Tokius dokumentus pateikti būtina, jei keitėte asmens duomenis po teisės atkurti pilietybę pažymėjimo išdavimo.
Jeigu dokumentus Migracijos departamentui teiks Jūsų įgaliotas atstovas, taip pat būtina pridėti:
- Jūsų laisvos formos prašymą atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę;
- Jūsų atstovo – įgalioto asmens arba advokato – galiojantį asmens tapatybės dokumentą;
- atstovavimą patvirtinantį dokumentą – įgaliojimą arba sutartį.
Vaikų iki 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda jų atstovai, t. y. tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai).
Tokiu atveju prie prašymo taip pat būtina pridėti galiojantį atstovo asmens tapatybės dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarka
Prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turite asmeniškai užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Prašyme turite nurodyti savo asmeninį el. paštą bei naudoti jį komunikacijai su Migracijos departamentu.
Vaizdo įrašas „Prašymo pildymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ (https://www.youtube.com/watch?v=T8nJNbfJGzA)
Užpildžius prašymą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo.
Jeigu, pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nurodysite, kad atvyksite į konsulinę įstaigą pateikti dokumentų originalus, tuomet Migracijos departamentas per vieną mėnesį nuo šio prašymo užpildymo per MIGRIS dienos įvertins, ar Jūsų pateikti dokumentai atitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Tuo atveju, jeigu Migracijos departamentas atlikdamas vertinimą nustatys, kad pateikti dokumentai neatitinka Pilietybės įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tuomet išsiųs Jums pranešimą per MIGRIS, kuriame bus nurodyti užpildyto prašymo trūkumai. Gavus per MIGRIS pranešimą dėl trūkumų šalinimo, per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos privalėsite pašalinti nurodytus trūkumus ir per MIGRIS informuoti Migracijos departamentą apie trūkumų pašalinimą.
Nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą, prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nebus priimtas. Pašalinus trūkumus arba jei jų nebus nustatyta, Migracijos departamentas išsiųs Jums pranešimą per MIGRIS, kad prašymo išankstinė peržiūra atlikta ir galite registruotis į konsulinę įstaigą dėl originalių dokumentų pateikimo.
Dokumentų originalai Migracijos departamentui turi būti pateikti per 4 mėnesius nuo prašymo užpildymo per MIGRIS dienos, o konsulinei įstaigai – per 4 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos.
Dokumentų originalai Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje sutikrinami su prie prašymo pridėtomis dokumentų skaitmeninėmis kopijomis ir grąžinami asmeniui.
Valstybės rinkliava – 120 Eur.
Teikiant prašymą konsulinėje įstaigoje mokamas tik konsulinis mokestis.
Prašymas išnagrinėjamas per 12 mėnesių nuo prašymo priėmimo Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje dienos.
Reikalavimai, taikomi prie prašymų pridedamiems dokumentams
- Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas kvalifikuoto vertėjo parašu ir (ar) vertimų biuro antspaudu.
Išimtis taikoma kelionės dokumentams, įtrauktiems į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.
- Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille);
Išimtys taikomos:
- kelionės dokumentams;
- jei humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille);
- jei dokumentų legalizavimas ar tvirtinimas pažyma (Apostille) yra negalimas dėl objektyvių priežasčių, įskaitant, bet neapsiribojant, kai nėra duomenų apie dokumento, kurio originalą turi asmuo, išdavimą archyvuose, ir (ar) nėra galimybės patvirtinti dokumentą išdavusio pareigūno parašo ir antspaudo tikrumo;
- Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Moldovos institucijų išduotiems dokumentams.
Daugiau informacijos apie dokumentų legalizavimą ir tvirtinimą pažyma (Apostille) galite rasti čia.
Valstybės, kurių išduoti oficialūs dokumentai tvirtinami pažyma (Apostille)
- Dokumentų kopijų tikrumas turi būti patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka;
Dokumentų kopijų tikrumo patvirtinimas:
1) dokumento originalas legalizuojamas arba tvirtinamas pažyma (Apostille);
2) legalizuoto arba patvirtinto pažyma (Apostille) dokumento originalo kopija tvirtinama notarine tvarka;
3) notaro, patvirtinusio dokumento kopijos tikrumą, parašas, pareigos ir antspaudas legalizuojami arba tvirtinami pažyma (Apostille).
- Asmens pateiktame laisvos formos prašyme atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę bei kito asmens sutikime naudotis jo asmens byloje esančiais dokumentais, asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, o užsienio valstybės notaro parašo ir pareigų tikrumas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).
Papildomų dokumentų pateikimo tvarka
Migracijos departamentas turi teisę pareikalauti asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu.
Norint dokumentus pateikti Migracijos departamente, būtina iš anksto rezervuoti vizitą: www.migracija.lt → vizito rezervacija → Konsultacija užsieniečių ir LR pilietybės klausimais į Migracijos departamentą, bei pasirinktu laiku atvykti į teritorinį skyrių.
Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą).
Papildomi dokumentai negali būti pateikti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.
Kas nagrinėja prašymą ir priima sprendimą?
Migracijos departamentas nagrinėja prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymą šiuo klausimu. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo priima vidaus reikalų ministras.