Noriu pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Noriu pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Jeigu esate Lietuvos Respublikos pilietis ir įgijote kitos valstybės pilietybę apie tai privalote informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją arba Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.
LR pilietybės netekimas, įgijus kitos valstybės pilietybę
null
Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas įgijus kitos valstybės pilietybę yra vienas iš Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo būdų.
Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai (LR PĮ 26 str. 1 d.).
Asmenys, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
- Yra asmuo įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
- Yra asmuo - Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
- Yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
- Esate asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijote iki Jums sukako 18 metų.
Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę
null
Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai
Lietuvos Respublikos pilietis įgijęs kitos valstybės pilietybę gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų. - Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. - Yra Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis
Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. - Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
- Yra asmuo - Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Turite pateikti šiuos dokumentus:
- pranešimas (pranešimo formos – čia arba elektroniniu būdu - čia);
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- Kitos valstybės pilietybės įgijimo datą patvirtinantis dokumentas (natūralizacijos pažyma, pilietybės suteikimo liudijimas, kitas užsienio kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kuriame būtų nurodyta pilietybės įgijimo data).
Valstybės rinkliavos mokėti nereikia.
Pranešimą ir dokumentus galite pateikti:
- Tiesiogiai atvykus į:
- Migracijos departamento teritorinį skyrių,
- Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.
- Per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą;
Šiuo būdu teikiant prašymus, asmens parašo tikrumas prašyme ir pridedamų dokumentų kopijos turi būti paliudytos asmens parašo ir dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, o užsienių valstybės paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos paliudyti dokumentai arba jų kopijos turi būti teisės aktu nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip bei išversti į lietuvių kalba.
Jeigu dokumentus teikia asmenų atstovai, jie privalo pateikti savo asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus
Šiuo būdu įgaliotas asmuo gali pateikti dokumentus tik tiesiogiai atvykęs į Migracijos departamentą.
- Elektroniniais ryšiais.
Dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.
Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas į lietuvių kalba turi būti patvirtintas iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.
- Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS)
Pateikus pranešimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) adresu www.migracija.lt, turėsite kartu rezervuoti ir vizitą į Migracijos departamentą bei pasirinktu laiku atvykti į teritorinį skyrių. Atvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, privalote turėti visų, kartu su el. pranešimu pateiktų, dokumentų originalus.
Lietuvos Respublikos pilietis įgijęs kitos valstybės pilietybę gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų. - Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. - Yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. - Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
- Yra asmuo - Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Turite pateikti šiuos dokumentus:
- pranešimas (pranešimo formos – čia arba elektroniniu būdu - čia);
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- Kitos valstybės pilietybės įgijimo datą patvirtinantis dokumentas (natūralizacijos pažyma, pilietybės suteikimo liudijimas, kitas užsienio kompetentingos institucijos išduotas dokumentas, kuriame būtų nurodyta pilietybės įgijimo data);
- Dokumentas, patvirtinantis, kad atitinkate Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5, 7 ar 9 punktų reikalavimus.
Valstybės rinkliavos mokėti nereikia.
Pranešimą ir dokumentus galite pateikti:
- Tiesiogiai atvykus į:
- Migracijos departamento teritorinį skyrių;
- Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.
- Per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą;
- Šiuo būdu teikiant prašymus, asmens parašo tikrumas prašyme ir pridedamų dokumentų kopijos turi būti paliudytos asmens parašo ir dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, o užsienių valstybės paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos paliudyti dokumentai arba jų kopijos turi būti teisės aktu nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip bei išversti į lietuvių kalba.
- Jeigu dokumentus teikia asmenų atstovai, jie privalo pateikti savo asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus.
- Šiuo būdu įgaliotas asmuo gali pateikti dokumentus tik tiesiogiai atvykęs į Migracijos departamentą.
- Elektroniniais ryšiais.
- Dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.
Pranešimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo Migracijos departamente dienos.
Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą. Vertimas į lietuvių kalba turi būti patvirtintas iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.
- Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS)
Pateikus pranešimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) adresu www.migracija.lt, turėsite kartu rezervuoti ir vizitą į Migracijos departamentą bei pasirinktu laiku atvykti į teritorinį skyrių. Atvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, privalote turėti visų, kartu su el. pranešimu pateiktų, dokumentų originalus.
Ar turiu pranešti, kai įgijau kitos valstybės pilietybę?
null
Lietuvos Respublikos pilietis privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.
Ką turiu nurodyti pranešime apie įgytą kitos valstybės pilietybę?
null
Pranešime apie įgytą kitos valstybės pilietybę reikia nurodyti, kada ir kokios valstybės pilietybę įgijote ir, ar atitinkate sąlygas, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Ar aš turiu teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu?
null
Taip, jeigu:
- Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijote gimimu;
- Esate asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Esate asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- Esate 2 ir 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
- Sudarėte santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime (ipso facto) įgijote kitos valstybės pilietybę;
- Esate asmuo, kuriame nesukakę 21 metai, jeigu Jūs esate įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių iki tol, kol Jums sukako 18 metų, ir dėl to įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę;
- Esate asmuo, kuriame nesukakę 21 metai, jeigu Jūs, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol Jums sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai ir dėl to Jūs įgijote kitos valstybės pilietybę;
- Būdamas kitos valstybės piliečiu išimties tvarka įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę;
- Esate asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba Lietuvos Respublikos pilietybė Jums buvo grąžinta dėl to, kad Jūs turite ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijote turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
- Esate asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijote iki Jums sukako 18 metų.
Kaip ir kur galiu pranešti apie kitos valstybės pilietybės įgijimą?
null
Pranešimą Migracijos departamentui galite pateikti tiesiogiai atvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą, taip pat elektroniniais ryšiais per Lietuvos informacinę migracijos sistemą MIGRIS, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryšiais.
Dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikiami elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.
Pateikus pranešimą per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS), turėsite kartu rezervuoti ir vizitą į Migracijos departamentą bei pasirinktu laiku atvykti į teritorinį skyrių. Atvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, privalote turėti visų, kartu su el. pranešimu pateiktų, dokumentų originalus.
Kokius dokumentus turiu pateikti?
null
Turite pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kitos valstybės pilietybės įgijimo datą patvirtinantį dokumentą. Jeigu atitinkate sąlygas, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, turite pateikti tai patvirtinančius dokumentus .
Dokumentus, patvirtinančius, kad Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijote gimdamas; kad esate asmuo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba esate asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis; arba kad, sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijote tos valstybės pilietybę; arba kad, esate Lietuvos Respublikos pilietis, iki Jums sukako 18 metų, kurį įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to Jūs įgijote kitos valstybės pilietybę; arba kad esate asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Kokie dokumentai patvirtina kitos valstybės pilietybės įgijimo datą?
null
Kitos valstybės pilietybės įgijimo datą patvirtina užsienio valstybės institucijų išduoti dokumentai, kuriuose yra nurodyta kitos valstybės pilietybės įgijimo data (natūralizacijos pažymėjimai, pilietybės suteikimo liudijimai ir pan.). Užsienio valstybės pasas kitos valstybės pilietybės įgijimo datos nepatvirtina.
Kas gresia už nepranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę?
null
Nepranešimas raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 EUR baudą.
Ar man netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, jos netenka ir mano vaikai?
null
Jeigu vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, tai vienam ar abiem vaiko tėvams netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, jis liks Lietuvos Respublikos piliečiu.
Jeigu vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo ne gimdamas, o jo abu tėvai, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo natūralizacijos tvarka, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus atvejus, jeigu jis liktų asmeniu be pilietybės. Vaikas nuo 14 iki 18 metų gali netekti Lietuvos Respublikos pilietybės tik su jo sutikimu.
Jeigu vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo ne gimdamas, o jo vienas iš tėvų, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo natūralizacijos tvarka, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, o kitas lieka Lietuvos Respublikos piliečiu, tai jis lieka Lietuvos Respublikos piliečiu.
Jeigu vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo negimdamas, o jo vienas iš tėvų, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo natūralizacijos tvarka, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, o kitas iš tėvų nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba yra nežinomas, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, išskyrus atvejus, jei jis liktų asmeniu be pilietybės. Vaikas nuo 14 iki 18 metų gali netekti Lietuvos Respublikos pilietybės tik su jo sutikimu.