Vaikai gimę iki 2008-07-21 ir įgiję kitos valstybės pilietybę, kuriems nėra sukakę 18 metų

Prie prašymo dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės būtina pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas:

- prašymo teikėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pvz.: Lietuvos Respublikos pasą ar asmens tapatybės kortelę;

- dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu (užsienio valstybės išduotą dokumentą, kuriame būtų nurodyta, kad vaikas yra tos valstybės pilietis nuo gimimo),

                      arba dokumentą, patvirtinantį, kad vaikas kitos valstybės pilietybę įgijo ne gimdamas, o iki 18 metų (pvz.: vaiko užsienio valstybės pasą).

Jeigu dokumentus Migracijos departamentui teiks Jūsų įgaliotas atstovas, taip pat būtina pridėti:

- Jūsų laisvos formos prašymą laikyti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu;

- Jūsų atstovo – įgalioto asmens arba advokato – galiojantį asmens tapatybės dokumentą;

- atstovavimą patvirtinantį dokumentą – įgaliojimą arba sutartį.

Jeigu prašymą teikia vaiko globėjas (rūpintojas), turi būti taip pat pridėtas globą (rūpybą) patvirtinantis dokumentas.

Prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turite asmeniškai užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). 

Prašyme turite nurodyti savo asmeninį el. paštą bei naudoti jį komunikacijai su Migracijos departamentu.

Užpildžius prašymą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo.

Dokumentų originalai Migracijos departamentui ar konsulinei įstagai turi būti pateikti per 4 mėnesius nuo prašymo užpildymo per MIGRIS dienos.

Dokumentų originalai Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje sutikrinami su prie prašymo pridėtomis dokumentų skaitmeninėmis kopijomis ir grąžinami asmeniui.

Už prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės valstybės rinkliavos mokėti nereikia.

Prašymas išnagrinėjamas per 11 mėnesių nuo prašymo priėmimo Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje dienos.

• Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas kvalifikuoto vertėjo parašu ir (ar) vertimų biuro antspaudu.

Išimtis taikoma kelionės dokumentams, įtrauktiems į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.

• Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille);

                      Išimtys taikomos:

- kelionės dokumentams;

- jei humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille);

- jei dokumentų legalizavimas ar tvirtinimas pažyma (Apostille) yra negalimas dėl objektyvių priežasčių, įskaitant, bet neapsiribojant, kai nėra duomenų apie dokumento, kurio originalą turi asmuo, išdavimą archyvuose, ir (ar) nėra galimybės patvirtinti dokumentą išdavusio pareigūno parašo ir antspaudo tikrumo;

- Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Moldovos institucijų išduotiems dokumentams.

Daugiau informacijos apie dokumentų legalizavimą ir tvirtinimą pažyma (Apostille) galite rasti čia. (https://keliauk.urm.lt/gyvenantiems-uzsienyje/konsulines-funkcijos-lietuvos-pilieciams/dokumentu-legalizavimas-ir-tvirtinimas-pazyma-apostille)

Valstybės, kurių išduoti oficialūs dokumentai tvirtinami pažyma (Apostille)

• Dokumentų kopijų tikrumas turi būti patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka;

Dokumentų kopijų tikrumo patvirtinimas:

                      1) dokumento originalas legalizuojamas arba tvirtinamas pažyma (Apostille);

                      2) legalizuoto arba patvirtinto pažyma (Apostille) dokumento originalo kopija tvirtinama notarine tvarka;

                      3) notaro, patvirtinusio dokumento kopijos tikrumą, parašas, pareigos ir antspaudas legalizuojami arba tvirtinami pažyma (Apostille).

• Asmens pateiktame laisvos formos prašyme laikyti vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, o užsienio valstybės notaro parašo ir pareigų tikrumas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).

Migracijos departamentas turi teisę pareikalauti asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatvimo.

Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu.

Norint dokumentus pateikti Migracijos departamente, būtina iš anksto rezervuoti vizitą:  www.migracija.lt → vizito rezervacija → Konsultacija užsieniečių ir LR pilietybės klausimais į Migracijos departamentą, bei pasirinktu laiku atvykti į teritorinį skyrių.

Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą).

Papildomi dokumentai negali būti pateikti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.

Migracijos departamentas nagrinėja prašymą ir priima sprendimą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimo fakto konstatavimo. Priėmus sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, duomenys apie vaiko turimas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybes įrašomi Gyventojų registre.

Jeigu Jūsų vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimimu, o kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu arba iki 18 metų (ne gimimu), jis turi teisę turėti dvigubą (daugybinę) pilietybę visą gyvenimą.