Turite pateikti šiuos dokumentus:

1. prašymas (prašymų formos – čia;
2. kelionės dokumentas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentas;
3. teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimas;
4. dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti po teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo;
5. dokumentai, patvirtinantys, kad nesate kitos valstybės pilietis. Išskyrus atvejus, kai galite būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (išskleisti);

• Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
• Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
• Yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis.  BBB

6. dokumentai, patvirtinantys tremtį (išskleisti informaciją apie tremtį, kuri pateikta žemiau) arba išvykimą (išskleisti informaciją apie išvykimą, kuri pateikta žemiau) iš Lietuvos iki 1990-03-11, jeigu esate kitos valstybės pilietis.

Tremtis (Esu ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba tokio asmens palikuonis)

Kas yra laikoma ištremtu asmeniu? (išskleisti)

Tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Kokie dokumentai patvirtina tremtį? (išskleisti)

Tai gali būti pažyma iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos Respublikos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo.

Kur reikia kreiptis dėl pažymos apie tremtį? (išskleisti)

Į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento archyvų skyrių arba į Lietuvos ypatingąjį archyvą.

IŠVYKIMAS (Esu išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba tokio asmens palikuonis)

Kas yra laikoma išvykusiu asmeniu? (išskleisti)

Tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Turite sumokėti valstybės rinkliavą – 41 Eur.

 ! Valstybės rinkliava turi būti sumokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo.

 Prašymą ir dokumentus galite pateikti:

1. Tiesiogiai atvykus į:

• Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

2. Per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą;

3. Per pasiuntinį;

4. Registruotu paštu;

5. Elektroniniais ryšiais.

2-4 atvejais teikiant prašymus, asmens parašo tikrumas prašyme ir pridedamų dokumentų kopijos turi būti paliudytos asmens parašo ir dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, o užsienių valstybės paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos paliudyti dokumentai arba jų kopijos turi būti teisės aktu nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip bei išversti į lietuvių kalba. 

5 atveju dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo Migracijos departamente ar teritorinėje policijos įstaigoje dienos.

Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės ir oficialus jo vertimas į užsienio valstybės, kurios pilietybės atsisako, valstybinę kalbą, jeigu toks pareiškimas surašytas lietuvių ar kitos valstybės kalba.

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Turite pateikti šiuos dokumentus:

1. prašymas (prašymų formos – čia;
2. kelionės dokumentas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentas;
3. dokumentai, patvirtinantys, kad esate asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę arba esate asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis (išskleisti informaciją apie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, kuri pateikta žemiau);

IKI 1940 M. BIRŽELIO 15 D. TURĖTA LR PILIETYBĖ (Esu asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę arba tokio asmens palikuonis)

Kokie dokumentai patvirtina, jog asmuo turėjo LR pilietybę iki 1940-06-15?(išskleisti)

• Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
• Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
• dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
• gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;
• asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.

Ką daryti, jei neturiu dokumentų, patvirtinančių iki 1940-06-15 turėtą LR pilietybę? 

Jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.

Ar galiu kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo?

Galite, jeigu nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

Kas yra Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis?

iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.

Kur kreiptis dėl dokumentų, patvirtinančių iki 1940-06-15 gimimo, mirties, santuokos faktą, išdavimo? 

Į Lietuvos valstybės istorijos archyvą.

Kur kreiptis dėl dokumentų, patvirtinančių iki 1940-06-15 turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, išduotus pasus, tarnybą Lietuvos kariuomenėje, gyvenimo Lietuvoje 1919-01-09–1940-06-15 ir/ar mokymosi faktą, išdavimo? 

Į Lietuvos centrinį valstybės archyvą.

4. dokumentai, patvirtinantys vardo ar pavardės keitimą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti;
5. dokumentai, patvirtinantys, kad nesate kitos valstybės pilietis. Išskyrus atvejus, kai galite būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (išskleisti);

• Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
• Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
• Yra asmens, ištremto iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., palikuonis.

6. dokumentai, patvirtinantys tremtį (išskleisti informaciją apie tremtį, kuri pateikta žemiau) arba išvykimą (išskleisti informaciją apie išvykimą, kuri pateikta žemiau) iš Lietuvos iki 1990-03-11, jeigu esate kitos valstybės pilietis.

Tremtis (Esu ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. arba tokio asmens palikuonis)

Kas yra laikoma ištremtu asmeniu?

Tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.

Kokie dokumentai patvirtina tremtį?

Tai gali būti pažyma iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos Respublikos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo.

Kur reikia kreiptis dėl pažymos apie tremtį?

Į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento archyvų skyrių arba į Lietuvos ypatingąjį archyvą.

IŠVYKIMAS (Esu išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. arba tokio asmens palikuonis)

Kas yra laikoma išvykusiu asmeniu?

Tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.

Turite sumokėti valstybės rinkliavą – 41 Eur.

Valstybės rinkliava turi būti sumokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo.

 Prašymą ir dokumentus galite pateikti:

1. Tiesiogiai atvykus į:

• Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas.

2. Per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą;
3. Per pasiuntinį;
4. Registruotu paštu;
5. Elektroniniais ryšiais.

2-4 atvejais teikiant prašymus, asmens parašo tikrumas prašyme turi būti paliudytas asmens parašo tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.

5 atveju dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

Asmens prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo Migracijos departamente ar teritorinėje policijos įstaigoje dienos.

Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės ir oficialus jo vertimas į užsienio valstybės, kurios pilietybės atsisako, valstybinę kalbą, jeigu toks pareiškimas surašytas lietuvių ar kitos valstybės kalba.

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.