Важлива
інформація для біженців від війни з України / Svarbi informacija
Ukrainos karo pabėgėliams
Noriu pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Noriu pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Jeigu esate Lietuvos Respublikos pilietis ir įgijote kitos valstybės pilietybę apie tai privalote per 2 mėnesius informuoti Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.
Kas turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu?
Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgiję gimdami;
- asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- asmenys, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
- 2 ar 3 punkte nurodytų asmenų palikuonys;
- sudarydami santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgiję tos valstybės pilietybę;
- asmenys, įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki jiems sukako 18 metų, ir dėl to įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
- asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai, jeigu juos, iki jiems sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jie įgijo kitos valstybės pilietybę;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję išimties tvarka, būdami kitos valstybės piliečiais;
- asmenys, kurie išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgiję turėdami pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;
- asmenys, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki jiems sukako 18 metų.
Taip pat asmenys, kitos valstybės pilietybę įgiję laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 15 d., ir:
- galintys įrodyti savo ar savo tėvų, ar senelių arba prosenelių (ar vieno iš jų) iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę
arba
- savo lietuvių kilmę.
Kas gali būti laikomas asmeniu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę?
Asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę, tai yra asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Kokie dokumentai patvirtina, jog asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.?
Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:
1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.;
2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė;
5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.
Jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d. Taip pat gali būti pateikiamas užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai, pvz.: dokumentai apie turėtą nekilnojamąjį turtą ir (ar) žemę, apie dalyvavimą rinkimuose iki 1940 m. birželio 15 d.
Kur kreiptis dėl dokumentų, patvirtinančių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, išdavimo?
Dokumentus, patvirtinančius iki 1940-06-15 turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę išduoda Lietuvos centrinis valstybės archyvas bei Kauno regioninis valstybės archyvas, jei asmuo iki 1940-06-15 gyveno Kaune ar Kauno valsčiuje.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo kontaktai:
https://lcva.archyvai.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/
Kauno regioninio valstybės archyvo kontaktai:
https://kaunas.archyvai.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktine-informacija/asmenu-aptarnavimas/
Kas gali būti laikomas asmeniu, ištremtu iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., ar ištremto asmens palikuoniu?
Asmeniu, ištremtu iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., yra laikomas asmuo, kuris:
- turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra tokio asmens palikuonis ir
- 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldintas iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
Asmens tremtį gali patvirtinti pažyma iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos Respublikos prokuratūros arba Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo.
Pažymas apie tremtį išduoda Lietuvos ypatingasis archyvas.
Lietuvos ypatingojo archyvo kontaktai: https://lya.archyvai.lrv.lt/lt/asmenu-aptarnavimas/
Kas gali būti laikomas asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., ar išvykusio asmens palikuoniu?
Asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., yra laikomas asmuo, kuris:
- turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba yra tokio asmens palikuonis ir
- iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jei 1990 m. kovo 11 d. jo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.
! Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją. Tai reiškia, kad asmuo, išvykęs iš Lietuvos po 1940 m. birželio 15 d. į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją, negali būti laikomas asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. galinčių patvirtinti dokumentų pavyzdžiai:
- kelionės sutartys, sudarytos iki 1940 m. birželio 15 d. (saugomos Lietuvos valstybės centriniame archyve);
- laivo keleivių sąrašai;
- imigrantų sąrašai;
- archyvų išduoti dokumentai apie buvimą perkeltųjų asmenų stovyklose;
- imigracijos sertifikatai / liudijimai;
- užsienio valstybių registrų duomenys;
- vizos, išduotos išvykimui iš Lietuvos (po 1940-06-15 išduotos vizos išvykimui iš buvusios TSRS saugomos Lietuvos ypatingajame archyve) ir kt.
! Sąrašas nėra baigtinis, gali būti pateikti kiti turimi dokumentai.
Dokumentai, kuriuos turite pridėti prie pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Prie pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę būtina pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas:
- pranešimo teikėjo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą, pvz.: Lietuvos Respublikos pasą ar asmens tapatybės kortelę;
- dokumentus, patvirtinančius vardo ar pavardės keitimą, jeigu asmens duomenys pateiktuose dokumentuose nesutampa su asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenimis;
- dokumentą, patvirtinantį kitos valstybės pilietybės įgijimą ir įgijimo datą;
- dokumentus, patvirtinančius, kad atitinkate bent vieną iš sąlygų, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis*.
* Šių dokumentų pateikti nereikia, jeigu minėtų sąlygų (žr. skiltyje „Kas turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu?“) neatitinkate.
Jeigu dokumentus Migracijos departamentui teiks Jūsų įgaliotas atstovas, taip pat būtina pridėti:
- Jūsų laisvos formos pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę;
- Jūsų atstovo – įgalioto asmens arba advokato – galiojantį asmens tapatybės dokumentą;
- atstovavimą patvirtinantį dokumentą – įgaliojimą arba sutartį.
Vaikų iki 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, pranešimus apie įgytą kitos valstybės pilietybę paduoda jų atstovai, t. y. tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai).
Tokiu atveju prie pranešimo taip pat būtina pridėti galiojantį atstovo asmens tapatybės dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Jungtinės Karalystės pilietybės įgijimą gimimu gali patvirtinti Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos (pavyzdžiui, HM Passport Office) išduota pažyma arba tėvų (vieno iš tėvų) Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės paso, galiojusio vaiko gimimo metu, kopija.
Pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę pateikimo tvarka
Pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę turite asmeniškai užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Pranešime turite nurodyti savo asmeninį el. paštą bei naudoti jį komunikacijai su Migracijos departamentu.
Užpildžius pranešimą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie pranešimo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo.
Dokumentų originalai Migracijos departamentui ar konsulinei įstaigai turi būti pateikti per 4 mėnesius nuo pranešimo užpildymo per MIGRIS dienos.
Dokumentų originalai Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje sutikrinami su prie pranešimo pridėtomis dokumentų skaitmeninėmis kopijomis ir grąžinami asmeniui.
Pranešimas išnagrinėjamas per 12 mėnesių nuo pranešimo priėmimo Migracijos departamente ar konsulinėje įstaigoje dienos.
Reikalavimai, taikomi prie pranešimų pridedamiems dokumentams
Reikalavimai, taikomi prie pranešimų pridedamiems dokumentams, skiriasi priklausomai nuo to, ar atitinkate bent vieną iš sąlygų, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.
Informaciją apie sąlygas, kuomet Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis galite rasti skiltyje aukščiau: “Kas turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu?”.
- Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas kvalifikuoto vertėjo parašu ir (ar) vertimų biuro antspaudu.
Išimtis taikoma kelionės dokumentams, įtrauktiems į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.
- Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille);
Išimtys taikomos:
- kelionės dokumentams;
- jei humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille);
- jei dokumentų legalizavimas ar tvirtinimas pažyma (Apostille) yra negalimas dėl objektyvių priežasčių, įskaitant, bet neapsiribojant, kai nėra duomenų apie dokumento, kurio originalą turi asmuo, išdavimą archyvuose, ir (ar) nėra galimybės patvirtinti dokumentą išdavusio pareigūno parašo ir antspaudo tikrumo;
- Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Moldovos institucijų išduotiems dokumentams.
Daugiau informacijos apie dokumentų legalizavimą ir tvirtinimą pažyma (Apostille) galite rasti čia.
Valstybės, kurių išduoti oficialūs dokumentai tvirtinami pažyma (Apostille)
- Dokumentų kopijų tikrumas turi būti patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka;
Dokumentų kopijų tikrumo patvirtinimas:
1) dokumento originalas legalizuojamas arba tvirtinamas pažyma (Apostille);
2) legalizuoto arba patvirtinto pažyma (Apostille) dokumento originalo kopija tvirtinama notarine tvarka;
3) notaro, patvirtinusio dokumento kopijos tikrumą, parašas, pareigos ir antspaudas legalizuojami arba tvirtinami pažyma (Apostille).
- Asmens pateiktame laisvos formos pranešime apie įgytą kitos valstybės pilietybę asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, o užsienio valstybės notaro parašo ir pareigų tikrumas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).
- Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas kvalifikuoto vertėjo parašu ir (ar) vertimų biuro antspaudu.
Išimtis taikoma kelionės dokumentams, įtrauktiems į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.
- Dokumentų kopijų tikrumas turi būti patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka;
- Asmens pateiktame laisvos formos pranešime apie įgytą kitos valstybės pilietybę asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, o užsienio valstybės notaro parašo ir pareigų tikrumas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).
Papildomų dokumentų pateikimo tvarka
Migracijos departamentas turi teisę pareikalauti asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo.
Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu.
Norint dokumentus pateikti Migracijos departamente, būtina iš anksto rezervuoti vizitą: www.migracija.lt → vizito rezervacija → Konsultacija užsieniečių ir LR pilietybės klausimais į Migracijos departamentą, bei pasirinktu laiku atvykti į teritorinį skyrių.
Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą).
! Papildomi dokumentai negali būti pateikti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.
Kas nagrinėja pranešimus ir priima sprendimą?
Migracijos departamentas nagrinėja pranešimus apie asmenų įgytą kitos valstybės pilietybę ir priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo, kuomet asmenys turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, arba teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priima vidaus reikalų ministras.
Kas gresia už nepranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę?
Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas, turint ypatingų nuopelnų
Asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę, gali pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, jei turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei.
Asmuo, pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.
! Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Lietuvos Respublikos pilietybė neišsaugoma asmenims, kurie:
1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;
3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo bausti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas labai sunkiu nusikaltimu, arba Lietuvos Respublikoje buvo bausti už labai sunkų nusikaltimą, nesvarbu, ar išnyko teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus, ar neišnyko.
Prie prašymo išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę būtina pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas:
- prašymo teikėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pvz.: Lietuvos Respublikos pasą ar asmens tapatybės kortelę;
- vardo ar pavardės keitimą patvirtinantį dokumentą, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti;
- dokumentą, patvirtinantį kitos valstybės pilietybės įgijimą, pvz.: užsienio valstybės pasą, natūralizacijos pažymėjimą ar kt.;
- Lietuvos Respublikos piliečių rekomendacijas, kuriose nurodoma Jūsų veikla, ir kitus dokumentus, patvirtinančius Jūsų ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei;
- pažymą dėl (ne)teistumo (užsienio valstybių, kuriose gyvenote arba ir šiuo metu gyvenate, jeigu gyvenimas užsienio valstybėje truko ir (ar) trunka ne trumpiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį, ir užsienio valstybės, kurios pilietybę turite, kompetentingos institucijos išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šioje valstybėje buvote (nebuvote) baustas laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, ir kuri turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos).
Jeigu dokumentus Migracijos departamentui teiks Jūsų įgaliotas atstovas, taip pat būtina pridėti:
- Jūsų laisvos formos prašymą išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę;
- Jūsų atstovo – įgalioto asmens arba advokato – galiojantį asmens tapatybės dokumentą;
- atstovavimą patvirtinantį dokumentą – įgaliojimą arba sutartį.
Vaikų iki 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduoda jų atstovai, t. y. tėvai (įtėviai), globėjai (rūpintojai).
Tokiu atveju prie prašymo taip pat būtina pridėti galiojantį atstovo asmens tapatybės dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Prašymą išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę turite asmeniškai užpildyti ir pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS).
Prašyme turite nurodyti savo asmeninį el. paštą bei naudoti jį komunikacijai su Migracijos departamentu.
Užpildžius prašymą per MIGRIS būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamento teritorinį skyrių ir pateikti prie prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo. Dokumentų originalai Migracijos departamentui turi būti pateikti per 4 mėnesius nuo prašymo užpildymo per MIGRIS dienos. Per nustatytą terminą nepateikus dokumentų originalų Migracijos departamentui, per MIGRIS užpildytas prašymas laikomas negaliojančiu.
Dokumentų originalai Migracijos departamente sutikrinami su prie prašymo pridėtomis dokumentų skaitmeninėmis kopijomis ir grąžinami asmeniui.
! Prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pridėtų dokumentų originalai negali būti teikiami Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.
Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo pateikiamas svarstyti Pilietybės reikalų komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Migracijos departamente dienos.
Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti išnagrinėtas Pilietybės reikalų komisijoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
- Dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas kvalifikuoto vertėjo parašu ir (ar) vertimų biuro antspaudu.
Išimtis taikoma kelionės dokumentams, įtrauktiems į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą.
- Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille);
Išimtys taikomos:
- kelionės dokumentams;
- jei humanitarinės krizės ištiktoje užsienio valstybėje ar jos dalyje nėra galimybės dokumentų legalizuoti arba patvirtinti pažyma (Apostille);
- jei dokumentų legalizavimas ar tvirtinimas pažyma (Apostille) yra negalimas dėl objektyvių priežasčių, įskaitant, bet neapsiribojant, kai nėra duomenų apie dokumento, kurio originalą turi asmuo, išdavimą archyvuose, ir (ar) nėra galimybės patvirtinti dokumentą išdavusio pareigūno parašo ir antspaudo tikrumo;
- Latvijos, Estijos, Ukrainos ir Moldovos institucijų išduotiems dokumentams.
Daugiau informacijos apie dokumentų legalizavimą ir tvirtinimą pažyma (Apostille) galite rasti čia.
Valstybės, kurių išduoti oficialūs dokumentai tvirtinami pažyma (Apostille)
- Dokumentų kopijų tikrumas turi būti patvirtintas notarine ar jai prilyginta tvarka;
Dokumentų kopijų tikrumo patvirtinimas:
1) dokumento originalas legalizuojamas arba tvirtinamas pažyma (Apostille);
2) legalizuoto arba patvirtinto pažyma (Apostille) dokumento originalo kopija tvirtinama notarine tvarka;
3) notaro, patvirtinusio dokumento kopijos tikrumą, parašas, pareigos ir antspaudas legalizuojami arba tvirtinami pažyma (Apostille).
- Asmens pateiktame laisvos formos prašyme išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas notaro, o užsienio valstybės notaro parašo ir pareigų tikrumas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).
Migracijos departamentas turi teisę pareikalauti asmens pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius Pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo.
Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu.
Norint dokumentus pateikti Migracijos departamente, būtina iš anksto rezervuoti vizitą: www.migracija.lt → vizito rezervacija → Konsultacija užsieniečių ir LR pilietybės klausimais į Migracijos departamentą, bei pasirinktu laiku atvykti į teritorinį skyrių.
Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą).
Prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo nagrinėja Pilietybės reikalų komisija ir teikia Lietuvos Respublikos Prezidentui siūlymus šiuo klausimu.
Sprendimą priima ir Lietuvos Respublikos pilietybę dekretu išsaugo Lietuvos Respublikos Prezidentas.
