Dažniausiai užduodami klausimai

Informaciją apie išrašytą asmens dokumentą galite pasitikrinti prisijungus prie savo MIGRIS paskyros (junkitės per elektrininius valdžios vartus). Jei išduodamo dokumento statusas “Pagamintas”, tai reiškia, kad galima vykti atsiimti.

Atsiimant naują asmens tapatybės kortelę ar naują pasą, gali būti nepateikta keičiama asmens tapatybės kortelė ar keičiamas pasas, tik kai šie dokumentai nebegalioja, nes pasibaigęs jų galiojimo laikas. Galiojančius senus dokumentus naujų atsiėmimo metu pateikti būtina.

• Prašymą dėl asmens tapatybės kortelės gavimo per 1 darbo dieną pateikti ir dokumentą sekančią darbo dieną atsiimti galima bet kuriame Migracijos departamento skyriuje.
• Prašymą dėl paso gavimo tą pačią dieną galima pateikti bet kuriame Migracijos departamento skyriuje, bet atsiimti pagaminto paso teks vykti į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, Vytenio g. 18. Norint pasą atsiimti tą pačią dieną apie 15 val. , prašymą kituose skyriuose turite pateikti ne vėliau kaip iki 11.30 val.  
• Pasą ir asmens tapatybės kortelę per 5 darbo dienas galima užsisakyti ir atsiimti bet kuriame Migracijos departamento skyriuje.

Svetainėje www.migracija.lt prisijunkite prie MIGRIS. Tai padaryti galima dviem būdais: naudojant el. paštą arba per Elektroninius valdžios vartus/VIISP (tik asmenims, turintiems LR suteiktą asmens kodą/el. bankininkystę Lietuvoje veikiančiame banke).

Pasirinkite prašymą „Noriu gauti nacionalinę vizą“, užpildžius prašymą galėsite rezervuoti vizito laiką Migracijos departamente arba pasirinkti prašymą teikti per išorės paslaugų teikėją.

Svetainėje www.migracija.lt viršutinėje dešininėje srityje pasirinkite „Vizito rezervacija“, pasirinkite vizito tipą – „Konsultacija užsieniečių ir LR pilietybės klausimais“. Po to užpildykite visą būtiną asmeninę informaciją, pasirinkite migracijos padalinį, kuriame Jums bus suteikta konsultacija ir Jums patogų konsultacijos laiką.

Pasikonsultuoti bendraisiais klausimais taip pat galite tel. 8 707 67000 ar el. paštu info@migracija.gov.lt

Svetainėje www.migracija.lt viršutinėje dešininėje srityje pasirinkite „Vizito rezervacija“, pasirinkite vizito tipą – „Konsultacija užsieniečių ir LR pilietybės klausimais“. Po to užpildykite visą būtiną asmeninę informaciją, pasirinkite migracijos padalinį, kuriame Jums bus suteikta konsultacija ir Jums patogų konsultacijos laiką.

Pasikonsultuoti bendraisiais klausimais taip pat galite tel. 8 707 67000 ar el. paštu info@migracija.gov.lt

Prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo turite pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Tai padaryti galima dviem būdais: naudojant el. paštą arba per Elektroninius valdžios vartus/VIISP (tik asmenims, turintiems LR suteiktą asmens kodą/el. bankininkystę Lietuvoje veikiančiame banke).

Kaip teisingai pasirinkti prašymo tipą, užpildyti ir pateikti prašymą, žiūrėkite instrukcijas pateiktas čia: https://www.migracija.lt/instrukcijos.

Svetainėje www.migracija.lt prisijunkite prie MIGRIS. Tai padaryti galima dviem būdais: naudojant el. paštą arba per Elektroninius valdžios vartus/VIISP (tik asmenims, turintiems LR suteiktą asmens kodą/el. bankininkystę Lietuvoje veikiančiame banke).

Kaip tai atlikti žiūrėkite video instrukcijas pateiktas čia.

Kaip teisingai pasirinkti prašymo tipą, užpildyti ir pateikti prašymą, žiūrėkite instrukcijas pateiktas čia.

Tas pats asmuo gali rezervuoti vizitus skirtingoms paslaugoms (pvz. dėl vizos išdavimo, laikino leidimo gyventi Lietuvoje, leidimo nuolat gyventi Lietuvoje ir kt.).

Tas pats asmuo tai pačiai paslaugai gali rezervuoti tik vieną vizitą.

Užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje.

Trečių šalių piliečių šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai (tėvai), kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.

Ligų, kurios gali grėsti gyventojų sveikatai sąrašas, nėra sudarytas. Jeigu užsienietis mano, jog jis serga liga, kuri gali grėsti žmonių sveikatai, ir ją nurodo prašyme, tai tam, kad patikrinti, ar užsieniečio nurodyta liga gali grėsti žmonių sveikatai, prireikus išsiunčiamas tarnybinės pagalbos prašymas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos.

Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Užsienietis turi nurodyti savo faktines (nuolatines) gyvenamąsias vietas per pastaruosius 10 metų.

Dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis turi gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, yra ne mažesnis kaip 7 kv. m. (gyvenamasis plotas užsieniečiui, kuris studijuoja ar mokosi, turi būti ne mažesnis kai 4 kv. m., o gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas – užsieniečiui, kurio darbas susijęs  su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jis bus siunčiamas dirbti į kitą ES ar ELPA valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje):

• Lietuvos Respublikos notaro, Lietuvos Respublikos savivaldybės seniūnijos seniūno ar Migracijos departamento įgalioto valstybės tarnautojo patvirtintas fizinio asmens rašytinis įsipareigojimas suteikti užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nustatytus reikalavimus gyvenamajai patalpai, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; arba
• juridinio asmens vadovo parašu ir antspaudu, jeigu šis juridinis asmuo privalo turėti antspaudą, patvirtintas juridinio asmens rašytinis įsipareigojimas suteikti užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nustatytus reikalavimus gyvenamajai patalpai, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

Dokumento dėl tinkamos gyvenamosios vietos pateikti nereikia:

• jeigu užsienietis turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise arba sudarė su fiziniu ar juridiniu asmeniu nuomos ar panaudos sutartį ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, kuri įregistruota VĮ Registrų centre (Nekilnojamo turto registre);
• užsieniečiui, kuris turi teisę atkurti LR pilietybę ar yra lietuvių kilmės asmuo;
• užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis LR, šeimos nariui, kuris kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo per 3 mėnesius nuo prieglobsčio LR suteikimo.

Kai užsienietis turi  Lietuvos Respublikos notaro, Lietuvos Respublikos savivaldybės seniūnijos seniūno patvirtintą fizinio asmens arba juridinio asmens rašytinį įsipareigojimą suteikti užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nustatytus reikalavimus gyvenamajai patalpai, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, šį įsipareigojimą reikia pridėti prie MIGRIS sistemoje užpildyto prašymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi arba jį galima pateikti prašymo išduoti  (pakeisti) leidimą laikinai gyventi priėmimo ir biometrinių duomenų pateikimo Migracijos departamente metu. Taip pat užsienietis turi galimybę į Migracijos departamentą atvykti kartu su gyvenamosios patalpos savininku (bendraturčiu) ir pateikti minėtą įsipareigojimą.

Sveikatos draudimo suma nėra nustatyta (paprastai tai būna 6 000 Eur). Svarbu, kad sveikatos draudimas garantuotų būtinosios medicinos pagalbos, išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą ir galiotų visą užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduodamas (keičiamas) ilgesniam nei vieneri metai terminui, tai sveikatos draudimas turi galioti bent vienerius metus.

Sveikatos draudimo nereikia, jeigu užsienietis pats moka (mokės) ar už jį bus mokamos nustatyto dydžio socialinio draudimo įmokos

Užsieniečio turimas pakankamas lėšas ar gaunamas reguliarias pajamas, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pagrindžia šie dokumentai:

• Banko pažyma apie turimas lėšas

Užsienio valstybėje išduota banko pažyma gali būti pateikta surašyta originalia anglų kalba arba gali būti pateiktas kita kalba surašytas šios pažymos vertimas į anglų kalbą, patvirtintas vertėjo parašu;

• Darbo sutartis

Kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu, tai dokumento, patvirtinančio turimas pakankamas lėšas ar gaunamas reguliarias pajamas, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti nereikia, jeigu užsieniečio mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 1 minimalioji mėnesinė alga (MMA);

• Rašytinis įsipareigojimas

Fizinio asmens (pvz., šeimos nario) laisvos formos rašytinis įsipareigojimas materialiai išlaikyti užsienietį jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu. Kartu būtina pateikti įsipareigojančio fizinio asmens banko pažymą apie jo turimas lėšas arba darbo sutartį, kuri gali būti originalia anglų kalba arba pateiktas vertimas į anglų kalbą, patvirtintas vertėjo parašu.

SVARBU:

• Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, yra 1 minimalioji mėnesine alga (MMA), o  užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, ir užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA.
• Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pirmiausia pateikiamas tarpininkavimo raštas. Tarpininkavimo raštas pildomas ir pateikiamas elektroniniu būdu prisijungus prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS). MIGRIS pateiktam tarpininkavimo raštui suteikia numerį (atspausdinti iš MIGRIS tarpininkavimo rašto nereikia). Šį numerį užsienietis nurodo, pildydamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi per MIGRIS sistemą. Tarpininkavimo raštas turi būti sudarytas ne anksčiau nei prieš 5 mėnesius iki užsieniečio prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

Tarpininkavimo raštą gali pateikti ir darbdavio įgaliotas asmuo, nesusijęs su darbdaviu darbiniais santykiais. Kai tarpininkavimo raštą teikia darbdavio įgaliotas asmuo, tarpininkavimo rašte nurodoma įgalioto atstovo pareigos, vardas (-ai), pavardė (-ės).

Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu gali užpildyti per MIGRIS sistemą užsienietis asmeniškai, jo advokatas arba darbdavys. Jeigu prašymą pildo darbdavys, tai šiame prašyme nurodoma, kad „Prašymas teikiamas“ „darbdavio“.

Jeigu tarpininkavimo raštui MIGRIS suteikė numerį, tai reiškia, kad jis pateiktas. Kiekvieno pateikto tarpininkavimo rašto numerį galima matyti MIGRIS paskyros tarpininkavimo raštų srityje.

1. Jei esate Lietuvoje gyvenančio ne ES piliečio šeimos narys:
   Užsieniečiui ketinančiam atvykti į Lietuvą kartu su šeimos nariu, kuris kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi, ar pas savo Lietuvos Respublikoje gyvenantį šeimos narį, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą laikinai gyventi ar leidimą nuolat gyventi, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu nagrinėjimo laikotarpiui gali būti išduota daugkartinė nacionalinė viza.
   Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu. Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas 1 metams, o keičiamas 2 metams.
   Plačiau apie atvykimą šeimos susijungimo tikslu skaitykite čia.
2. Jei esate ES piliečio šeimos narys:
   Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu.

Daugiau informacijos galite rasti www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas →ES piliečiams →Noriu gauti ES piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi kortelę →Esu ES valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvoje, arba Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys arba kitas asmuo, kuris atvyksta kartu su juo arba pas jį. 

Jei turite leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir esate ne ES pilietis:

Užsienietis, kuris turi leidimą laikinai gyventi ir kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu ir nori gauti leidimus laikinai gyventi, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus šiuos atvejus, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:

1. kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;
2. kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą kaip aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojui, perkeltam įmonės viduje darbuotojui, startuoliui, dėstytojui ar tyrėjui arba kaip Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos piliečiui, kuris ketina dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvos Respublikoje; 
3. kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą tuo pagrindu, kad kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;
4. kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;
5. kuris tiesiogiai dalyvaudamas valstybei svarbiuose projektuose yra investavęs Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;
6. kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą verslo pagrindu;
7. kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą studijų pagrindu ir studijuojantį doktorantūroje.

Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu.

Plačiau apie atvykimą šeimos susijungimo tikslu skaitykite čia.

Galite atvykti į Lietuvą dirbti. Ketinate dirbti kaip sezoninis arba komandiruojamas darbuotojas, Jūs galite gauti nacionalinę vizą. Kitais atvejais kreipkitės dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Leidimas laikinai gyventi paprastai išduodamas 2 metams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams – 3 metams ir vėliau gali būti keičiamas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Darbdavys, norintis įdarbinti trečiųjų šalių pilietį, iki užsieniečio atvykimo į Lietuvą turi kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl leidimo dirbti, jeigu užsienietis:

1. atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo; arba
2. yra užsienio valstybėje, kuri nėra ES ar ELPA valstybė narė, įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje.

Toks užsienietis turi atitikti nustatytas sąlygas gauti nacionalinę vizą (D).

Jeigu Jūs norite įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ar laikinojo darbo sutartį, tai toks užsienietis turi atitikti nustatytas sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi.

​​​Prieš užsieniečiui kreipiantis dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi išdavimo, darbdavys turės prisijungti prie MIGRIS, užpildyti ir elektroniniu būdu pateikti tarpininkavimo raštą nacionalinei vizai ar leidimui laikinai gyventi išduoti.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Užsieniečio, kuris ketina dirbti įmonėje, kuri užsiima tarptautiniais krovinių pervežimais, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo (833206) kvalifikaciją patvirtina vienas iš šių dokumentų:

• Lietuvos Respublikoje įregistruoto profesinio mokymo teikėjo išduotas pažymėjimas, patvirtinantis vairuotojo pradinę kvalifikaciją, arba periodinio profesinio mokymo kvalifikaciją keleiviams ar kroviniams vežti; 
  arba
• Europos Sąjungos narės išduota profesinė vairuotojo kortelė;
  arba
• vairuotojo pažymėjimas su įrašytu Europos Sąjungos kodu (95);
  arba 
• Lietuvos Respublikoje įregistruoto profesinio mokymo teikėjo pažyma apie teorinės dalies išklausytus mokymus (pirmą kartą dirbti atvykstantiems užsieniečiams).

Darbdavys informaciją apie užsieniečio turimą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo kvalifikaciją nurodo per MIGRIS pildydamas tarpininkavimo raštą. Migracijos departamentas turi teisę paprašyti pateikti užsieniečio tarptautinio keleivių ar krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Rekomenduojame vieną iš tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų skaitmeninę kopiją pridėti prie prašymo ir pateikti šio dokumento originalą Migracijos departamentui arba išorės paslaugų teikėjui.

Priklausomai nuo laikotarpio, kurį ketinate studijuoti Lietuvoje, turite kreiptis dėl nacionalinės vizos arba leidimo laikinai gyventi suteikimo.

Jeigu ketinate studijuoti Lietuvoje ne ilgiau nei metus, Jūs galite gauti nacionalinę daugkartinę vizą.

Jeigu ketinate likti studijuoti ilgiau nei metus, turėtumėte rinktis leidimą laikinai gyventi (jis išduodamas paprastai 2 metams, vėliau gali būti keičiamas). Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiui galite gauti nacionalinę daugkartinę vizą.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Darbo laiko apribojimas netaikomas.

Galite. Leidimas laikinai gyventi jums bus išduotas, kad galėtumėte ieškoti darbo ir pradėti dirbti arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo.

Užsienietis, kuris yra įmonės vadovas, gali gauti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 2 ar 2² punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti kaip įmonės vadovas. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Užsienietis, kuris yra įmonės akcininkas, gali gauti leidimą laikinai gyventi, jeigu jis atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 ar 2¹ punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti kaip įmonės akcininkas. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Sprendimas išduoti nacionalinę vizą priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Šis laikotarpis atskirais atvejais gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų. Informaciją apie sprendimo priėmimą galite pasitikrinti prisijungus prie savo MIGRIS paskyros.

Migracijos departamentas pasilieka teisę pratęsti prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo laikotarpį, jeigu būtina atlikti papildomus patikrinimus ar gauti papildomų dokumentų. Šiuo atveju apie reikiamus pateikti papildomus dokumentus prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikęs užsienietis ar įmonė, kurios kvietimu užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką, bus informuojami atskirai.

Pranešimas apie priimtą sprendimą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Jums bus išsiųstas į MIGRIS paskyrą. Šiame pranešime bus nurodyta, kada galite atvykti  į migracijos padalinį, kuriame pateikėte prašymą, ir atsiimti išrašytą leidimą laikinai gyventi. Atsiimant leidimą laikinai gyventi, reikalinga išankstinė registracija – Užsieniečiams išduodami dokumentai – atsiėmimas – per MIGRIS adresu www.migracija.lt. 

​​​

Jeigu priimtas sprendimas atsisakyti išduoti ar pakeisti Jums leidimą laikinai gyventi, tai Jums elektroniniu paštu išsiunčiamas sprendimas, kuriame nurodyta šio sprendimo apskundimo teismui tvarka.

Jeigu į MIGRIS paskyrą negavote pranešimo apie priimtą sprendimą, apie tai galite pranešti el. paštu info@migracija.gov.lt.  

Užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas bendra tvarka, jeigu pvz., Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, išnagrinėjęs užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi ir su juo pateiktus dokumentus bei surinktą medžiagą, nustato, kad nepakanka pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti. Tokiu atveju, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki prašymo išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi skubos tvarka nagrinėjimo termino pabaigos užsieniečio prašyme išduoti arba pakeisti leidimą nurodytu elektroninio pašto adresu išsiunčiamas pranešimas, kad jo prašymas bus nagrinėjamas bendra tvarka, nurodoma tokio sprendimo priežastis. Kartu su pranešimu siunčiama pažyma apie nepanaudotą valstybės rinkliavos dalį. Jeigu užsienietis elektroniniu paštu negavo tokio pranešimo ir pažymos, tai jis apie tai gali pranešti el. paštu info@migracija.gov.lt.  

Vidutinės prašymų nagrinėjimo trukmės skaičiavimo taisyklės

Norėdamas pakeisti darbdavį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi kortelės išrašymo dienos ir prisijungęs prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) elektroniniu būdu turi užpildyti prašymą dėl darbdavio keitimo ir rezervuotu vizito laiku atvykti į pasirinktą Migracijos departamento teritorinį skyrių pateikti šį prašymą ir prie prašymo pridėtų dokumentų originalų. Prieš užsieniečiui kreipiantis dėl darbdavio pakeitimo, naujasis darbdavys turės prisijungti prie MIGRIS  ir užpildyti tarpininkavimo raštą leisti pakeisti darbdavį.

Plačiau skaityti galite čia.

Norėdamas pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį, užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo pagrindu, prisijungęs prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (MIGRIS) elektroniniu būdu turi užpildyti prašymą dėl darbo funkcijos keitimo ir rezervuotu vizito laiku atvykti į pasirinktą Migracijos departamento teritorinį skyrių pateikti šį prašymą ir prie prašymo pridėtų dokumentų originalų. Prieš užsieniečiui kreipiantis dėl darbo funkcijos pas tą patį darbdavį pakeitimo, darbdavys turės prisijungti prie MIGRIS ir užpildyti tarpininkavimo raštą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį.

Plačiau skaityti galite čia.

Iškart gavus Migracijos departamento pranešimą apie priimtą sprendimą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

Prašymą leisti pakeisti darbdavį užsienietis gali pateikti praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams nuo leidimo laikinai gyventi kortelės išrašymo dienos.

Jeigu teikiate prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamąją vietą galite deklaruoti savo pasirinkimu:

• Migracijos departamente, rezervuotu vizito laiku atvykus pateikti prie prašymo išduoti leidimą gyventi pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis;
• seniūnijoje ar savivaldybėje per 1 mėnesį nuo leidimo gyventi, atsiėmimo.

Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi turite patvirtinti, kad pasižadate deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, minėtą pasižadėjimą galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.

Pasižadėjimo dėl gyvenamosios vietos deklaravimo forma.

Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi:

• duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia.
• per MIGRIS pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:

- gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno.

Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku – savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų  prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas.

Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas – sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igaliojimai.lt. Renkantis šį būdą, įgaliojimo paslaugos aprašyme savininkas (bendraturtis) nurodo, kad sutinka leisti apsigyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nurodant gyvenamosios patalpos adresą. Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą.

Sutikimo apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje forma.

- su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“;

- juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.

Pildant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, vieną iš minėtų dokumentų galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Dokumentas dėl tinkamos gyvenamosios patalpos Lietuvos Respublikoje“, o pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, vieną iš minėtų dokumentų galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.

Minėtus dokumentus taip pat galima pateikti rezervuotu vizito laiku atvykus į Migracijos departamentą pateikti biometrinių duomenų ir prie prašymo pridėtų dokumentų originalų.

Jeigu gyvenamoji patalpa jums priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.

Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi:

Migracijos departamente atsiėmus leidimą gyventi, per 1 mėnesį nuo dokumento atsiėmimo, turėsite nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.

Daugiau apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti VĮ Registrų centro svetainėje http://info.registrucentras.lt.

Už reikalavimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje nesilaikymą gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė.

Jeigu teikiate prašymą išduoti teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę, gyvenamąją vietą galite deklaruoti savo pasirinkimu:

• Migracijos departamente, rezervuotu vizito laiku atvykus pateikti prie prašymo išduoti teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę pridėtų dokumentų originalus ir biometrinius duomenis;
• seniūnijoje ar savivaldybėje per 1 mėnesį nuo teisės gyventi pažymėjimo arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelės, atsiėmimo.

Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę:

• duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje reikia nurodyti pildant prašymą, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nereikia.
• per MIGRIS pildant prašymą išduoti teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę, turite pridėti dokumentus, patvirtinančius jūsų teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Tai gali būti:

- gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno.

Jeigu pateikiamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su jumis rezervuotu vizito laiku – savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins jūsų  prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas.

Jeigu užsieniečiui, dėl kurio įsipareigojama, Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas – sutikimas gali būti sudarytas ir per www.igalojimai.lt. Renkantis šį būdą, įgaliojimo paslaugos aprašyme savininkas (bendraturtis) nurodo, kad sutinka leisti apsigyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, nurodant gyvenamosios patalpos adresą. Šiuo atveju Migracijos departamento darbuotojui turėsite nurodyti įgaliojimui suteiktą identifikavimo kodą.

Sutikimo apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje forma.

- su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“;

- juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.

Pildant prašymą išduoti leidimą teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę, vieną iš minėtų dokumentų galima pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.

Minėtus dokumentus taip pat galima pateikti rezervuotu vizito laiku atvykus į Migracijos departamentą pateikti biometrinių duomenų ir prie prašymo pridėtų dokumentų originalų.

Jeigu gyvenamoji patalpa jums priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.

Jeigu pasirenkate gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę:

• Migracijos departamente atsiėmus teisės gyventi pažymėjimą arba ES piliečio šeimos nario leidimo gyventi kortelę, per 1 mėnesį nuo dokumento atsiėmimo, turėsite nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.

Daugiau apie gyvenamosios vietos deklaravimą galima rasti VĮ Registrų centro svetainėje http://info.registrucentras.lt.

Už reikalavimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje nesilaikymą gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė.​​​​

(Ne)teistumo pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi priėmimo ir biometrinių duomenų pateikimo Migracijos departamente dienos.

Jeigu užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką turėdamas galiojančią Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą ir ketina toliau likti Lietuvos Respublikoje, tai prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, užpildyto per MIGRIS sistemą, jis gali pridėti galiojančią (ne)teistumo pažymą, išduotą ne anksčiau kaip prieš 1 mėnesį iki Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos gavimo dienos.

(Ne)teistumo pažyma, kurioje nurodyta, kad užsienietis nebuvo teistas, gali būti pateikta surašyta originalia anglų kalba arba gali būti pateiktas kita kalba surašyto šio dokumento vertimas į anglų kalbą, patvirtintas vertėjo parašu.

(Ne)teistumo pažyma, kuri nėra surašyta originalia anglų kalba arba kurioje nurodyta, kada ir už kokią nusikalstamą veiką užsienietis buvo nuteistas, kokia jam buvo paskirta bausmė ir ar ji atlikta, turi būti išversta į lietuvių kalbą, o vertimas – patvirtintas vertėjo parašu.

Teistumo pažyma turi būti legalizuota arba patvirtinta pažyma (Apostille) Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus teistumą pažymą, išduotą:

• Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje ar  Moldovoje;
• Lietuvos Respublikoje reziduojančios užsienio valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos;
• užsienio valstybės diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, reziduojančio užsienyje ir akredituotos, be kitos šalies, taip pat ir Lietuvos Respublikai. 

Informaciją apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdus bei apie reikiamų dokumentų pateikimą galite rasti Migracijos departamento svetainėje www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas → Kitų šalių piliečiams ARBA → ES piliečiams → noriu tapti LR piliečiu.

Tuo atveju, jeigu Jūs turėjote Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. arba esate asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. palikuonis (-ė), galite teikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Daugiau informacijos apie tai, kokius dokumentus ir kur turėtumėte pateikti, galite rasti Migracijos departamento svetainėje www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas → Kitų šalių piliečiams (ES piliečiams) → noriu tapti LR piliečiu → Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas.

Galite kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo natūralizacijos tvarka šiais pagrindais: 1) jei  Jūs teisėtai nuolat Lietuvoje pragyvenote 10 metų arba 2) esate sudaręs (-iusi) santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu (-te) ir pastaruosius 7 metus (5 metus, jeigu Jūsų sutuoktinis (-ė) – tremtinys, politinis kalinys ar jų vaikas, gimęs tremtyje) bendrai su sutuoktiniu teisėtai nuolat gyvenote Lietuvoje arba 3) esate asmuo be pilietybės, gimęs Lietuvoje. Priklausomai nuo Jūsų pasirinkto pagrindo, reikiamų dokumentų sąrašus galite rasti Migracijos departamento svetainėje www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas → Kitų šalių piliečiams (ES piliečiams) → Noriu tapti LR piliečiu → Natūralizacija.

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas. Vaikui, sukakus 18 m., nereikės pasirinkti kurios valstybės pilietybę nori turėti, jis visą gyvenimą galės būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Daugiau informacijos apie tai galite rasti Migracijos departamento svetainėje www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas → LR piliečiams → Noriu pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę.

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu:

1. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
2. Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
3. Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;
4. Yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
5. Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
6. Yra asmuo įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;
7. Yra asmuo -  Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
8. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;
9. Yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
10. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.
11. Esate asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijote iki Jums sukako 18 metų.

Pranešimą apie savo ar savo vaiko (iki 18 metų) įgytą kitos valstybės pilietybę turite pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Užpildžius pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, privalote per 4 mėnesius nuo šio pranešimo užpildymo per MIGRIS dienos asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjote, pildydamas pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas. Tuo atveju, jeigu dokumentų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas Migracijos departamentui teiks Jūsų atstovas, tuomet jis turi pridėti savo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą. Tuo atveju, jeigu minėtus dokumentus Migracijos departamentui teiks įgaliotas atstovas, tuomet jis papildomai turi pridėti atstovavimo sutartį ar šios sutarties patvirtintą kopiją (kai dokumentų originalus teikia atstovai) arba notaro patvirtintą įgaliojimą (kai dokumentų originalus teikia kiti įgalioti atstovai).

Nepranešimas raštu apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 EUR iki 850 EUR baudą.

Daugiau informacijos apie pranešimą įgijus kitos valstybės pilietybę galite rasti Migracijos departamento svetainėje www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas → LR piliečiams → Noriu pranešti apie įgytą kitos valstybės pilietybę.

Pageidaujant gauti informaciją apie pateikto prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės statusą, galite siųsti prašymą elektroniniais ryšiais, el. pašto adresu rastine@migracija.gov.lt, arba atsiųsti paštu, adresu L. Sapiegos g. 1 Vilnius.

Pažymėtina, kad siunčiant prašymą elektroniniais ryšiais, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu el. parašu.

Užsieniečių vaikas, gimęs Lietuvos Respublikoje, neįgyja Lietuvos Respublikos pilietybės.

Daugiau informacijos apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą galite rasti Migracijos departamento svetainėje www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas → Kitų šalių piliečiams → Noriu tapti LR piliečiu.

Užsieniečio prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi turi būti išduotas arba atsisakyta jį išduoti bendra tvarka ne vėliau kaip per 4 mėnesius, o skubos tvarka –  ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo Migracijos departamente dienos.

Sprendimas dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo, taip pat Sprendimas dėl lietuvių kilmę patvirtinančio pažymėjimo išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo prašymo gavimo Migracijos departamente dienos.

Daugiau informacijos apie tai galite rasti Migracijos departamento svetainėje www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas → Kitų šalių piliečiams (ES piliečiams)  → Noriu tapti LR piliečiu → Noriu gauti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą arba www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas → Kitų šalių piliečiams (ES piliečiams) → Noriu tapti LR piliečiu → Noriu gauti lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą.

Turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei iki 1940 m. birželio 15 d. įrodyti, turėtumėte pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog Jūsų tėvai, seneliai, proseneliai ar vienas iš jų turėjo bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

Daugiau informacijos apie tai galite rasti Migracijos departamento svetainėje www.migracija.lt → Informacija apie paslaugas → Kitų šalių piliečiams (ES piliečiams) → Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas.

Išduotos Šengeno vizos galiojimo laikotarpis ir (arba) buvimo trukmė gali būti pratęsiama, jei Šengeno vizos turėtojas pateikia:

• nenugalimos jėgos (force majeure) ar humanitarinių priežasčių    įrodymus, kodėl jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos iki Šengeno vizos galiojimo laikotarpio ar vizoje nurodytos leidžiamo buvimo trukmės pabaigos; arba
• svarbių asmeninių priežasčių įrodymus, pagrindžiančius Šengeno vizos galiojimo laikotarpio ar buvimo trukmės pratęsimą.

Ne, negalite.

Svetainėje www.migracija.lt prisijunkite prie MIGRIS. Tai padaryti galima dviem būdais: naudojant el. paštą arba per Elektroninius valdžios vartus/VIISP (tik asmenims, turintiems LR suteiktą asmens kodą/el. bankininkystę Lietuvoje veikiančiame banke).

Pasirinkite skiltį "Prašymai fiziniams asmenims" ir „Noriu gauti nacionalinę vizą“, užpildžius prašymą galėsite rezervuoti vizito laiką Migracijos departamente arba pasirinkti prašymą teikti per išorės paslaugų teikėją.

Sprendimas išduoti nacionalinę vizą priimamas per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Šis laikotarpis atskirais atvejais gali būti pratęstas iki 45 kalendorinių dienų. Informaciją apie sprendimo priėmimą galite pasitikrinti prisijungus prie savo MIGRIS paskyros.

 Migracijos departamentas pasilieka teisę pratęsti prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo laikotarpį, jeigu būtina atlikti papildomus patikrinimus ar gauti papildomų dokumentų. Šiuo atveju apie reikiamus pateikti papildomus dokumentus prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikęs užsienietis ar įmonė, kurios kvietimu užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką, bus informuojami atskirai.

Lietuvos Respublikos pasas bendra tvarka išduodamas per 1 mėn. kainuoja 50 Eur, skubos tvarka: per 5 d. d. kainuoja 100 Eur, tą pačią dieną - 200 Eur.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Asmens tapatybės (ID) kortelė bendra tvarka išduodama per 1 mėn. kainuoja 10 Eur, skubos tvarka išduodama per 5 d. d. kainuoja 60 Eur.

Plačiau apie tai skaitykite čia.