Š. m. rugpjūčio 1 d. įsigalioja įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatos, kurios ypač svarbios darbdaviams, darbinantiems aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Įstatymo pakeitimais siekiama paprastinti migracijos taisykles ir sudaryti sąlygas paprasčiau gauti Mėlynąją kortelę.

Su teisės aktu galima susipažinti čia: >>>.

Pristatome esminius pakeitimus, kurie pradedami taikyti š. m. rugpjūčio 1 d.:

atvejų, kai užsienietis laikomas turinčiu aukštą profesinę kvalifikaciją, sąrašas papildytas trečiu atveju: aukštojo mokslo kvalifikacijai prilyginta informacinių technologijų ir ryšių technologijų paslaugų srities vadovų ir informacinių technologijų ir ryšių technologijų specialistų ne mažesnė kaip trejų metų profesinė patirtis, kuri įgyta per pastaruosius septynerius metus;

panaikintas reikalavimas užsieniečiams, siekiantiems gauti Mėlynąją kortelę, gauti Užimtumo tarnybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Dėl šios priežasties nebelieka Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Šis sąrašas galios tik prašymams dėl Mėlynosios kortelės, pateiktiems iki 2022 m. liepos 31 dienos;

sumažintas privalomo mokėti darbo užmokesčio dydis. Užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, turės būti mokamas darbo užmokestis, ne mažesnis negu 1,2 paskutinio paskelbto  kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas BDU) dydžio. Jeigu užsieniečio profesija nėra įtraukta į minėtą sąrašą – 1,5 paskutinio paskelbto BDU dydžio; 

darbdaviui, ketinančiam įdarbinti užsienietį, turintį kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Mėlynąją kortelę, nereikės nurodyti informacijos apie užsieniečio aukštą profesinę kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu;

darbdavys galės įsipareigoti įdarbinti užsienietį trumpesniam laikotarpiui – ne 1 metams, o 6 mėnesiams;

gali būti sudaroma darbo keliems darbdaviams sutartis. Šiuo atveju tarpininkavimo raštą pateikia pirmasis darbdavys, tačiau sąlygas dėl leidimo laikinai gyventi gavimo turi atitikti visi darbdaviai;

užsienietis Mėlynosios kortelės turėtojas pakeisti darbo funkciją pas tą patį darbdavį galės be Migracijos departamento leidimo;

užsienietis galės įsidarbinti ir pas kitą darbdavį, jeigu kartu lieka dirbti ir pas jį anksčiau įdarbinusį darbdavį, kuris teikė tarpininkavimo raštą dėl Mėlynosios kortelės išdavimo. Apie tai užsienietis turi per 7 darbo dienas pranešti Migracijos departamentui;

Migracijos departamento leidimą leisti pakeisti darbdavį užsienietis Mėlynosios kortelės turėtojas privalės gauti tik jeigu darbdavį keičia per pirmuosius teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus, o jeigu neteko darbo – nepraėjus 6 mėnesiams nuo darbo netekimo. Jeigu užsienietis ketina dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą pas kitą darbdavį praėjus daugiau nei 1 metams – užtenka apie tai pranešti Migracijos departamentui per 7 darbo dienas;

Mėlynosios kortelės turėtojo šeimos narys galės greičiau gauti leidimą nuolat gyventi – jeigu Europos Sąjungos valstybėje be pertraukos pragyveno pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvoje;

jeigu Mėlynosios kortelės turėtojas ar jo šeimos narys, gavęs leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, išvyks gyventi į ne Europos Sąjungos valstybę, leidimas bus naikinamas tik  jeigu užsienietis ne Europos Sąjungos valstybėje pragyvens ilgiau negu 2 metus.