Jeigu esate ES pilietis, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis arba ES piliečio šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal ES teisės aktus naudojasi laisvo judėjimo ES teise, atvykęs į LR kartu ar pas ES pilietį arba LR pilietį, kuris yra pasinaudojęs laisvo judėjimo ES teise, galite būti LR iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo dienos.

ES valstybės narės pilietis – užsienietis, turintis vienos iš ES sudarančių valstybių pilietybę.

Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės yra Islandija, Lichenšteinas, Norvegija ir Šveicarija.

ES valstybės narės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, ES valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.

Tiesioji aukštutinė giminystės linija – tai giminystė, einanti iš palikuonio į protėvį (vaikaičiai, vaikai, tėvai, seneliai ir t. t.).

Kitas asmuo, kuris pagal ES teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – asmuo, kuris nėra ES valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo ES valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas ES valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su ES valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė ES valstybės narės piliečio priežiūra.

LR pilietis, kuris yra pasinaudojęs laisvo asmenų judėjimo ES teise, yra laikomas ES piliečiu. Tam, kad LR pilietis būtų laikomas pasinaudojusiu laisvo asmenų judėjimo teise, jis turi būti kurį laiką gyvenęs kitoje ES valstybėje narėje po 2004 m. gegužės 1 d.

Kreipiantis dėl pažymėjimo ar kortelės kartu su prašymu pateikiami reikiamų dokumentų originalai arba jų kopijos, kurių tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos (pvz. notaro). Jeigu kartu su prašymu pateikiami užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai, išskyrus kelionės dokumentus, arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, tai šie dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) arba legalizuoti ir išversti į lietuvių kalbą (vertimas turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos, pvz. tvirtinamas vertimų biuro spaudu). Išimtys: legalizuoti ar tvirtinti pažyma (Apostille) nereikia dokumentų, išduotų Estijoje, Latvijoje, Moldovoje, Rusijoje ir Ukrainoje, taip pat dokumentų, kuriuos išdavė Lietuvai akredituotos kitų šalių diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos.

Pažyma (Apostille) yra dokumento legalizavimas, kai tvirtinamas ant dokumentų esančių antspaudų bei pasirašiusio asmens pareigų tikrumas. Apostile galima tvirtinti tiek originalą, tiek ir prieš tai notaro patvirtintą originalo kopiją. Dokumentai su apostile galioja visose valstybėse, prisijungusiose prie 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo.

Legalizuoti reikia dokumentus, išduotus valstybėse, kurios netvirtina dokumentų pažyma (Apostille).