Pristatome 2018 m. Migracijos metraštį

No
2019-10-13

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos visuomenei pristato penkioliktąjį migracijos metraštį su svarbiausiais 2018 m. įvykiais ir statistine informacija laisvo asmenų judėjimo, vizų, migracijos, prieglobsčio, asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo, pilietybės ir užsieniečių integracijos srityse. Migracijos metraštį 2018 m. galite rasti čia.

Migracijos metraštis – yra išsamiausias migracijos tendencijas Lietuvos Respublikoje nušviečiantis leidinys. Jame – visi duomenys apie šalį palikusius lietuvius ir gyventi Lietuvoje pasirinkusius užsieniečius. 2018 m. duomenimis, tokių Lietuvos Respublikos piliečių buvo 462 995, šalyje gyvenančių užsieniečių – 58 022. Tarp pastarųjų daugiausia – trečiųjų šalių piliečių: 2018 m. Lietuvoje gyveno 12 810 tūkst. Rusijos, 11 892 tūkst. Ukrainos, 9 229 tūkst. Baltarusijos piliečių; vien per 2018 m. atvyko 5 732 tūkst. ukrainiečių, 3 257 tūkst. – baltarusių, kiek mažiau Rusijos piliečių – 780. Daugiausia užsieniečių įsikūrė Vilniaus apskrityje – 24 458 tūkst., mažiausiai gyvenamąją vietą deklaravusių yra Tauragės apskrityje – 312 asmenų.

2019 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje gyveno 139 valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, iš jų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje turėjo 18 134 tūkst., leidimą laikinai gyventi – 33 253 tūkst. užsienio valstybių piliečių.

Daugiausiai leidimų gyventi 2018 m. išduota dirbti atvykusiems užsieniečiams – 15 486, be to, 28 leidimai gyventi išduoti startuoliams, 391 – aukštos kvalifikacijos darbuotojams, 686 – užsiimantiems kita teisėta veikla (verslininkams, sportininkams ir pan.), 2 834 – studijuoti atvykstantiems užsieniečiams, 3 045 leidimai išduoti šeimos susijungimo pagrindu. Daugiausia leidimų laikinai gyventi 2018 m. buvo išduota ar pakeista ukrainiečiams (10 608) ir baltarusiams (6 311).

2018 m., palyginus su 2017 m., imigracijos į Lietuvą srautai išaugo 21%.

Užsieniečių Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus padaugėjo 63%. Šiuo metu užsieniečių sudaroma bendra gyventojų skaičiaus dalis yra 2,08 %.

Tuo tarpu Lietuvos gyventojų per pastaruosius penkerius metus sumažėjo: 2014 m. buvo 2 944,5 mln., 2018 m. – 2 810,1, 2019 m. pr. – 2 794,0 mln. Daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių gyvena Jungtinėje Karalystėje – 203 000 tūkst., nemažai yra pasirinkusių Vokietiją – 55 000 tūkst., Norvegiją – 48 000 tūkst. ir Airiją – 6 552. Nemažai lietuvių 2018 m. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę – tokių būta 982. Daugiausia įgijo Norvegijos (284), Vokietijos (175) ir Švedijos (121) pilietybes. Įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę skaičius – mažiausias per pastaruosius penkerius metus – 2 405.

Migracijos departamentas taip pat parengė metinę ataskaitą apie prieglobsčio suteikimo procedūrą Lietuvos Respublikoje. 2018 metų ataskaitoje yra apžvelgiamos naujausios prieglobsčio tendencijos Lietuvoje ir pateikiami statistiniai duomenys. Prieglobsčio skyriaus ataskaitą „Prieglobstis Lietuvoje 2018 metais“ rasite čia.