Migracijos departamentas pristato pagrindinius 2021 m. antrojo pusmečio migracijos rodiklius Lietuvoje ir praneša, kad 2022 m. sausio 1 d. šalyje gyvenančių užsieniečių skaičius viršijo 100 tūkst. – jų dalis bendrame Lietuvos gyventojų skaičiuje dabar sudaro 3,58 proc.

Didžioji Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalis – trečiųjų šalių piliečiai. Daugiausia jų, per 70 tūkst. (72 539), Lietuvoje apsistojo turėdami leidimą laikinai gyventi, kiek per 18 tūkst. (18 337) užsieniečių buvo nuolatiniai gyventojai. Mažesniąją Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalį, kiek per 9 tūkst. (9 308), sudarė Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai. Abiejų minėtų grupių užsieniečių praėjusiais metais Lietuvoje gyveno daugiau nei ankstesniais – 2020 m. sausio 1-ąją Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekė 87 269 ir sudarė 3,12 proc. bendro Lietuvos gyventojų skaičiaus.

Praėjusieji metai išsiskyrė prieglobsčio prašytojų skaičiumi – dėl masinio migrantų antplūdžio į Lietuvą buvo gauti 4 259 užsieniečių prašymai suteikti prieglobstį Lietuvoje. Daugiau kaip trys tūkstančiai (3 526) tokių prašymų buvo gauta vien per antrąjį 2021 m. pusmetį. Lyginant pastarąjį laikotarpį su tuo pačiu laikotarpiu 2020 m., kuomet buvo pateikti 208 prašymai suteikti prieglobstį, jų skaičius išaugo net 17 kartų. Antrajame 2021 m. pusmetyje beveik keturiems šimtams (387) prašytojų buvo suteiktas pabėgėlio statusas, 6 asmenims suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu per antrąjį 2020-ųjų pusmetį pabėgėlio statusą įgijo 33 asmenys, trims buvo suteikta papildoma apsauga.

Lyginant 2021-ųjų ir 2020-ųjų antruosius pusmečius, ryškus dar vienas rodiklis – per 2021 m. antrą pusmetį darbdavį leista pakeisti 6 562 užsieniečiams – tai yra 58,2 proc. daugiau nei per 2020 m. antrą pusmetį.