2019 m. vasario 13 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2019 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. 1V-134/V-41 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 1V-899/V-330 „Dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Įsakymas)

2019 m. kovo 1 d. įsigalioja pakeitimai, susiję su Patvirtintų įmonių sąrašu

2019 m. kovo 1 d. keičiamos Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, (toliau – Aprašas) nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų įtraukimą į Patvirtintų įmonių sąrašą.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. juridiniai asmenys, pateikiantys prašymus įtraukti į Patvirtintų įmonių sąrašą, turės atitikti visus Aprašo 110.1–110.13 papunkčiuose nurodytus kriterijus arba 110.1–110.6 ir 110.14 ar 110.15 papunkčiuose nurodytus kriterijus. Daugiau informacijos apie įtraukimo į Patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus galite rasti čia.

Į Patvirtintų įmonių sąrašą juridiniai asmenys įtraukiami pagal ekonominės veiklos rūšį (rūšis) srityje (srityse), kurioje (kuriose) juridinis asmuo vykdo veiklą ne trumpiau kaip 2 metus.

Taip pat keičiasi juridinių asmenų, įtrauktų į Patvirtintų įmonių sąrašą, pareigos ir juridinių asmenų išbraukimo iš Patvirtintų įmonių sąrašo tvarka. Juridiniai asmenys, įtraukti į Patvirtintų įmonių sąrašą iki 2019 m. vasario 28 d., iki 2019 m. birželio 1 d. iš šio sąrašo išbraukiami vadovaujantis iki 2019 m. vasario 28 d. galiojusio Aprašo nuostatomis, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad juridinis asmuo nubaustas už:

• leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus;

• per pastaruosius 5 metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo juridiniam asmeniui nėra pareikšti įtarimai;

  Juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo nubaustas už:

• administracinius nusižengimus, susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla arba nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis;

• per pastaruosius 5 metus įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo juridinio asmens vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nėra pareikšti įtarimai.

Už minėtus pažeidimus juridiniai asmenys iš Patvirtintų įmonių sąrašo išbraukiami nuo 2019 m. kovo 1 d., jeigu pažeidimai padaryti  po 2019 m. kovo 1 d.

Juridiniai asmenys, įtraukti į Patvirtintų įmonių sąrašą iki 2019 m. vasario 28 d., privalo iki 2019 m. gegužės 1 d. raštu nurodyti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) ne trumpiau kaip 2 metus vykdomos ekonominės veiklos rūšį (rūšis), kurią (kurias) patvirtina valstybės įmonei Registrų centrui pateikti pastarųjų 2 metų finansinės atskaitomybės dokumentai ir kuri (kurios) bus nurodyta (nurodytos) Migracijos departamento interneto svetainėje skelbiamame Patvirtintų įmonių sąraše. Migracijos departamentas, nustatęs, kad juridinio asmens nurodytos (nurodytų) ekonominės veiklos rūšies (rūšių) nepatvirtina valstybės įmonei Registrų centrui pateikti pastarųjų 2 metų finansinės atskaitomybės dokumentai arba kad juridiniai asmenys nenurodė ne trumpiau kaip 2 metus vykdomos ekonominės veiklos rūšies (rūšių) arba kad juridiniai asmenys vykdo laikinojo įdarbinimo veiklą, šiuos juridinius asmenis išbrauks iš Patvirtintų įmonių sąrašo. Pranešimą apie juridinio asmens vykdomos veiklos formą rasite čia.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. laikinojo įdarbinimo veikla užsiimantys juridiniai asmenys negalės būti įtraukti į Patvirtintų įmonių sąrašą.

Pakeitimai, susiję su nacionalinių vizų išdavimu

Įsakymu sukonkretinta, kokiais atvejais nacionalinė viza gali būti išduodama ilgalaikio buvimo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Tokia viza galės būti išduodama užsieniečiams:  

• atvykstantiems gydymosi, medicininės reabilitacijos tikslais,

• atvykstantiems tobulinti aukštos pridėtinės vertės profesinę kvalifikaciją,

• atvykstantiems atlikti techninės priežiūros bei remonto darbus,

• savanorių programų dalyviams,

• mokiniams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką mokytis į bendrojo ugdymo mokyklą pagal tarptautines moksleivių mainų programas,

• dėl kurių tarpininkauja valstybinė institucija.

Be to, išlieka galimybė nacionalinę vizą gauti kitais atvejais, įrodžius, kad užsieniečiui būtina likti Lietuvoje ilgesnį laiką.

Atsižvelgus į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sporto įstatymo nuostatos, numatančios aukšto meistriškumo sporto specialisto sąvoką (buv. profesionalus sportininkas). Apraše patikslinta, kad sportininkai, dalyvaujantys aukšto meistriškumo sporte, arba treneriai turi pateikti sportinės veiklos arba darbo sutartį .

Įsakymu nustatyta, kad:

• užsieniečiui, kuriam buvo išduota 1 metus galiojanti daugkartinė nacionalinė viza ar kelios daugkartinės nacionalinės vizos, kurių bendras galiojimo laikotarpis yra 1 metai, kita daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduota, jeigu nuo turėtos vizos ar turėtų vizų bendro galiojimo laiko pabaigos yra praėję daugiau kaip 180 dienų. Išimtis taikoma tais atvejais, kai užsienietis prašo išduoti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai jis pateikė prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę arba kai jis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės, asmeninės priežasties, kurios užsienietis negalėjo numatyti ar nenugalimos jėgos (force majeure). Bendras kelių daugkartinių nacionalinių vizų galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo prieš tai išduotos daugkartinės nacionalinės vizos, jei nuo jos galiojimo laikotarpio pabaigos praėjo mažiau kaip 180 dienų, galiojimo laikotarpio pradžios;

• užsienietis, kuris gavo iki 5 mėnesių galiojančią nacionalinę vizą (vizas) prašymo išduoti leidimą gyventi ar Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę nagrinėjimo laikotarpiui,  kitą vizą tokiu pačiu pagrindu gali gauti ne anksčiau nei po  180 dienų;

• užsienietis, kuris gavo iki 1 metų galiojančią nacionalinę vizą (vizas) dėl to, kad jis ligos, kitokio ūmaus sveikatos sutrikimo ar organizmo būklės, asmeninės priežasties, kurios užsienietis negalėjo numatyti ar nenugalimos jėgos (force majeure), kitą daugkartinę nacionalinę vizą gali gauti, jeigu nuo turėtos vizos ar turėtų vizų bendro galiojimo laikotarpio pabaigos yra praėję daugiau kaip 90 dienų. Bendras kelių daugkartinių nacionalinių vizų galiojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo prieš tai išduotos daugkartinės nacionalinės vizos, jei nuo jos galiojimo laikotarpio pabaigos praėjo mažiau kaip 90 dienų, galiojimo laikotarpio pradžios.

Įsakymu įtvirtinta, jog užsienietis, teikiantis prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą Aprašo 70.13 papunktyje (užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir turi profesiją, kuri įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis) nurodytu atveju, kartu su kitais dokumentais turi pateikti ir dokumentą, patvirtinantį užsieniečio kvalifikaciją, patvirtintą pažyma (Apostille) arba legalizuotą teisės aktų nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas jeigu dokumentas išduotas Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, ar  Moldovoje.

Taip pat Įsakymu nustatyta, kad užsienietis su sprendimu dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą gali būti supažindinamas ne tik vizų tarnyboje, tačiau jo pageidavimu toks sprendimas jam gali būti išsiunčiamas paštu arba el. paštu. Be to, reglamentuota prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo nutraukimo procedūra - pateikto prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu prašymo nagrinėjimo laikotarpiu užsienietis, užsienietį priimantis asmuo ar įgaliotas atstovas pateikia prašymą nutraukti prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimą. Šiuo atveju pranešimas apie prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimo nutraukimą užsieniečiui ir prašymą nutraukti prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimą pateikusiam asmeniui nesiunčiamas. Pažymėtina ir tai, kad pateikto prašymo išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.18 (užsienietis atvyksta dirbti į juridinį asmenį, įtrauktą į patikimų įmonių sąrašą) nagrinėjimas taip pat nutraukiamas nustačius, kad juridinis asmuo, į kurį atvyksta dirbti šis užsienietis, išbrauktas iš Patvirtintų įmonių sąrašo.

2019 m. kovo 1 d.  įsigalioja pakeitimai komandiruojamiems darbuotojams

2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 58 straipsnio pakeitimas, kuriuo nuo 2019 m. kovo 1 d. pripažįstamas netekusiu galios Įstatymo 58 straipsnio 12 punktas, numatantis, jog į Lietuvos Respublikos įmonę, ne ilgiau kaip vieneriems metams, komandiruojamas užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Atsižvelgus į tai, nuo 2019 m. kovo 1 d. netenka galios Aprašo nuostatos, kurios numatė galimybę išduoti daugkartinę nacionalinę vizą komandiruojamiems užsieniečiams.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. į Lietuvos Respublikos įmonę, kaip komandiruojami darbuotojai, užsieniečiai galės atvykti tik turėdami Užimtumo tarnybos išduotus leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje. Prašymus daugkartinei nacionalinei vizai gauti tokie užsieniečiai galės pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje arba per išorės paslaugų teikėjo prašymų išduoti vizą priėmimo centrą, jeigu toks centras užsienio valstybėje įsteigtas.

Jeigu komandiruojamas užsienietis vyks dirbti į įmonę, įtrauktą į Patvirtintų įmonių sąrašą, nacionalinei vizai gauti, be užpildyto prašymo išduoti nacionalinę vizą ir jį priimančio darbdavio elektroniniu būdu pateikto tarpininkavimo rašto, jis turės pateikti tik sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Jeigu įmonė, į kurią vyks dirbti užsienietis, nėra įtraukta į Patvirtintų įmonių sąrašą, nacionalinei vizai gauti užsienietis turės pateikti ne tik darbdavio elektroninį tarpininkavimo raštą ir sveikatos draudimą, bet ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, bei dokumentą, patvirtinantį, kad turės pakankamai lėšų (pvz., išrašas iš banko sąskaitos) ir (ar) gauna reguliarių pajamų (pvz., darbo sutartis) pragyventi Lietuvos Respublikoje buvimo su viza laikotarpiu ir grįžti į kilmės valstybę ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti.