Šiandien sukanka 100 metų, kai buvo įkurta Migracijos tarnyba Lietuvos Respublikoje.

1918 m. paskelbus nepriklausomybę, jaunoji Lietuvos Respublika, įveikdama vidaus sunkumus ir išorės grėsmes, ėmė kurti valstybės valdymo aparatą. Antrasis vidaus reikalų ministras Jonas Vileišis, prieš palikdamas savo postą, 1919 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 56 paskyrė Romualdą Dulskį besikuriančios Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamento vedėju. Romualdas Dulskis Piliečių apsaugos departamento vedėjo pareigas laikinai ėjo jau nuo 1919 m. vasario 6 d., todėl būtent šią dieną reikėtų laikyti Lietuvos Respublikos migracijos tarnybos gimtadieniu.. Tačiau naujasis departamentas gyvavo tik „popieriuje“: trūko lėšų, nebuvo apibrėžtos jo funkcijos. Tiktai ketvirtasis vidaus reikalų ministras Petras Leonas 1919 m. birželio 10 d. išleido Vidaus reikalų ministerijos statutą, kuris nustatė jos organizacinę struktūrą. Pagal šį statutą Piliečių apsaugos departamentas turėjo penkis skyrius, tarp jų ir Pasų.

Kitas vidaus reikalų ministras Eliziejus Draugelis 1920 m. vasario 7 d. pakeitė Vidaus reikalų ministerijos statutą. Piliečių apsaugos departamento Milicijos skyrius buvo reorganizuotas į savarankišką Milicijos departamentą, o Pasų skyrius buvo perduotas Bendrųjų reikalų ir tikybų departamentui. Į naujojo Milicijos departamento funkcijas, be kitų funkcijų, įėjo Lietuvoje gyvenančių svetimšalių registracija, leidimų Lietuvoje gyventi svetimšaliams išdavimas, svetimšalių išvykimo iš Lietuvos reikalų tvarkymas ir svetimšalių iš Lietuvos pašalinimo klausimų sprendimas.

1920 metų balandį Ministrų kabinetas nustatė naują Vidaus reikalų ministerijos organizacinę struktūrą. Milicijos departamentas jau buvo panaikintas, o Piliečių apsaugos departamente buvo du skyriai – Apsaugos ir Pasų. Pastarojo funkcija buvo „registruoti gyvenančius Lietuvoje svetimšalius ir turėti savo vadyboje svetimšaliams leidimų Lietuvoje gyventi davimą ir svetimšalių iš Lietuvos pašalinimo klausimų sprendimą; prižiūrėti vidaus pasų davimo darbą ir duoti užsienio pasus“.

Tačiau ir ši struktūra gyvavo neilgai. Vidaus reikalų ministras Rapolas Skipitis 1921 m. balandžio 15 d. reorganizavo Piliečių apsaugos departamentą, kurį sudarė penki skyriai: Administracijos, Pasų, Kriminalinis, Ūkio bei Spaudos ir draugijų. Administracijos skyrius registravo gyvenančius Lietuvoje svetimšalius, išdavė leidimus Lietuvoje gyventi ir sprendė svetimšalių iš Lietuvos pašalinimo klausimus. Pasų skyrius rengė įstatymus ir instrukcijas dėl pasų, nustatė taisykles pasų išdavimo Lietuvos piliečiams ir svetimų valstybių valdiniams, gyvenantiems Lietuvoje, prižiūrėjo įstaigas, išduodančias pasus.

Vidaus reikalų ministerijos bendrosios administracijos vyriausios įstaigos vietose buvo apskričių viršininkai, kuriems be kitų funkcijų, buvo priskirtos svetimšalių priežiūros bei vidaus pasų išdavimo kontrolės ir užsienio pasų išdavimo funkcijos.