Šiandien sukanka 100 metų pirmam priimtam Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymui – 1919 m. sausio 9 d. Ministerių Kabinetas priėmė Laikinąjį įstatymą Apie Lietuvos Pilietybę. Jį pasirašė Ministeris Pirmininkas M. Sleževičius, Teisingumo Ministeris P. Leonas ir Ministerių Kabineto Reikalų Vedėjas T. Petkevičius.

Šiuolaikinė pilietybės samprata atsirado atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1918–1940 m. Lietuvos pilietybės institutas buvo įtvirtintas visose 5 konstitucijose. Priimti keli pilietybės įstatymai. Pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę Lietuvos Respublikos piliečiais buvo laikomi asmenys, kurių tėvai ir seneliai nuo seno gyveno Lietuvoje ir kurie patys joje nuolat gyvena, tokių asmenų vaikai, grįžę į Lietuvą, kiti asmenys, jei jie iki 1914 m. išgyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 10 metų ir turėjo turto ar nuolatinį darbą (išskyrus Rusijos valdininkus, karius), taip pat Lietuvos piliečių vaikai, jų žmonos ar našlės, svetimšaliai, kuriems suteikta Lietuvos pilietybė. Šis įstatymas buvo grindžiamas kraujo teisės principu.

Įstatymo tekstas buvo išspausdintas 1919 m. sausio 16 d. leidinyje „Laikinosios vyriausybės žinios“, kurį leido Ministrų kabineto kanceliarija.

Laikinasis įstatymas apie Lietuvos Pilietybę su pakeitimais galiojo iki 1939 m. rugpjūčio 8 d., iki buvo priimtas Lietuvos pilietybės įstatymas.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai buvo sprendžiami vadovaujantis 1989 m. lapkričio 3 d. priimtu Pilietybės įstatymu. Vėliau, 1991 m. gruodžio 5 d., buvo priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuris galiojo iki 2003 m. sausio 1 d. 2002 m. rugsėjo 17 d. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas.

Pagal 1989 m. lapkričio 3 d. priimtą Pilietybės įstatymą, išlaikyti turimą užsienio valstybės pilietybę galėjo tik kitos valstybės piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka. 1991 m. gruodžio 5 d. priėmus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, reikalavimas neturėti kitos valstybės pilietybės nebuvo taikomas lietuvių kilmės asmenims, turėjusiems Lietuvos Respublikos pilietybę ir nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. pasitraukusiems iš Lietuvos, gyvenantiems kitose valstybėse, kurie kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atstatymo.

2011 m. balandžio 4 d. įsigaliojo 2010 m. gruodžio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuris aiškiai apibrėžė atvejus, kada Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis (plačiau – čia). Šis įstatymas taikomas ir dabar. Nuo 2011 m. balandžio Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 9 661 asmeniui, turinčiam sąsajų su Lietuvos Respublikos pilietybe iki 1940 m. birželio 15 d. – daugiausiai tai buvo daugybinės pilietybės atvejai. Lietuvos Respublikos pilietybę dažniausiai atkuria Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Ukrainos, Venesuelos piliečiai.