Pirmąjį šių metų pusmetį pastebimai išaugo pakeistų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje skaičius, rodo Migracijos departamento turimi naujausi statistiniai duomenys.

Per šešis 2024-ųjų mėnesius užsieniečiams iš viso išduotas 78 tūkst. 121 leidimas laikinai gyventi Lietuvoje: daugiau kaip 33 tūkst. tokių leidimų išduota, kai dėl šio dokumento kreipiamasi pirmą kartą, o 44 tūkst. šių leidimų buvo pakeista (pratęsta).

2023 m. ši statistika išsiskyrė kitokiomis tendencijomis: buvo išduodama gerokai daugiau leidimų laikinai gyventi, kai užsieniečiai dėl jų kreipdavosi pirmą kartą, o pakeistų leidimų gyventi skaičiai būdavo gerokai kuklesni.

Pernai, per pirmąjį praėjusių metų pusmetį, Migracijos departamento darbuotojai užsieniečiams pirmą kartą išdavė beveik 72 tūkst. leidimų laikinai gyventi, o pakeitė (pratęsė) –  tik 14,5 tūkst. Antrąjį 2023 m. pusmetį užsieniečiams išduota 51 tūkst. leidimų laikinai gyventi, o pakeista –  daugiau kaip 15 tūkst.

„Pakeistų leidimų laikinai gyventi skaičiaus didėjimas rodo, jog užsieniečiai, į Lietuvą atvykę teisėtais pagrindais, mūsų šalyje užsibūna vis ilgiau“, – pastebi Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Be to, per pirmąjį šių metų pusmetį 2455 užsieniečiai tapo nuolatiniais Lietuvos gyventojais. Tai daugiau nei per visus praėjusius 2023 m., kuomet leidimus nuolat gyventi mūsų šalyje gavo 1770 užsieniečių.

Bendras Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per pastaruosius šešis mėnesius beveik nepakito.

Liepos 1-osios duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 221 tūkst. 285 užsieniečiai. Prieš pusmetį, sausio 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 221 tūkst. 848.

Ukrainiečių diaspora ir toliau išlieka pačia gausiausia Lietuvoje – 76 tūkst. 145 asmenys. Daugiau kaip pusė šių užsieniečių – beveik 44 tūkst. – yra nuo Rusijos agresijos pasitraukę karo pabėgėliai, kuriems taikomas Europos Sąjungos įvestas ir neseniai dar bent vieneriems metams pratęstas laikinosios apsaugos mechanizmas. Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių skaičius per pastarąjį pusmetį sumažėjo 10 tūkst.

Antra pagal dydį Lietuvoje yra baltarusių diaspora, kuri per pusmetį nežymiai pagausėjo. Liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje iš viso gyveno 62 tūkst. 535 Baltarusijos piliečiai, sausio 1-ąją tokių asmenų buvo 62 tūkst. 167.

Šiek tiek sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Rusijos piliečių. Šių metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 15 tūkst. 888 rusai, liepos 1-ąją – 15 tūkst. 536.

Ketvirta pagal dydį Lietuvoje užsieniečių diaspora – uzbekai. Per paskutinius šešis mėnesius šios Vidurinės Azijos valstybės piliečių mūsų šalyje padaugėjo nuo 8,2 tūkst. asmenų sausio 1-ąją iki 10,2 tūkst. liepos 1-ąją.

Penkti – tadžikai, kurių Lietuvoje šiuo metu gyvena beveik 7 tūkst. Prieš pusmetį Tadžikistano piliečių mūsų šalyje gyveno mažiau, 5,7 tūkst.

Absoliučiai didžiausia dalis visų mūsų šalyje gyvenančių užsienio valstybių piliečių ir toliau atvyksta dirbti. Kitos pagal gausumą grupės – šeimos nariai, aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir studentai.

Kaip ir prognozuota pernai, pamažu daugėja išduodamų užsieniečių pasų skaičius. Per visus 2023-uosius tokius dokumentus gavo 84 užsieniečiai, o vien per pirmą šių metų pusmetį jau išduoti 85 užsieniečių pasai.

Lietuvoje tokie dokumentai išduodami teisę mūsų šalyje gyventi turintiems užsieniečiams, kurie dėl objektyvių priežasčių negali gauti asmens dokumento iš savo kilmės valstybės.

Išduotų užsieniečio pasų skaičiaus didėjimas sietinas su Lukašenkos režimo sprendimu neleisti baltarusiams pasikeisti asmens dokumentų užsienio šalyse esančiose diplomatinėse atstovybėse.

Pagrindinių pusmečio migracijos rodiklių statistikos ataskaitas galite rasti čia.