Spausdinti

2014-07-07  Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) metinė prieglobsčio situacijos Europos Sąjungoje 2013 m. ataskaita

Šiandien EPPB paskelbė savo metinę ataskaitą „Metinė prieglobsčio situacijos Europos Sąjungoje 2013 m. ataskaita“. Ataskaitoje išsamiai apžvelgiama prieglobsčio situacija Europos Sąjungoje (ES): nagrinėjami ES pateikti tarptautinės apsaugos prašymai, tiriami su prašymais ir priimtais sprendimais susiję duomenys, atkreipiant dėmesį į kai kurias prašytojų kilmės valstybes, iš kurių piliečių buvo gauta daugiausia tarptautinės apsaugos prašymų. Ataskaitoje aptariami trys prieglobsčio prašytojų srautai ES: iš Sirijos, Rusijos Federacijos ir Vakarų Balkanų valstybių.

2013 m. prašydami tarptautinės apsaugos ES kreipėsi 435 760 asmenų. Tai didžiausias skaičius nuo 2008 m., kai ES ėmė rinkti tokius duomenis, šis skaičius 30 proc. didesnis nei 2012 m. Daugiausia prieglobsčio prašymų gauta iš Sirijos, Rusijos Federacijos ir Vakarų Balkanų šalių (Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Kosovo, Juodkalnijos ir Serbijos) piliečių, o pagrindinės prieglobstį teikiančios valstybės narės buvo Vokietija, Prancūzija, Švedija, Jungtinė Karalystė ir Italija.

Visose dvidešimt aštuoniose ES valstybėse narėse patenkinta 34,4 proc. pirmą kartą besikreipusiųjų prašymų (įskaitant prašymus dėl humanitarinės apsaugos). Pabėgėlio statusas suteiktas 49 710 asmenų, papildoma apsauga – 45 535, humanitarinė apsauga – 17 665 asmenims. Daugiausia teigiamų sprendimų priimta dėl Sirijos ir Eritrėjos piliečių bei asmenų be pilietybės. 2013 m. pabaigoje dvidešimt aštuoniose ES valstybėse narėse sprendimo dėl prieglobsčio laukė daugiau nei 352 000 asmenų, todėl neišnagrinėtų prašymų skaičius padidėjo 33 proc., palyginti su 2012 m.

2013 m. į dvidešimt aštuonias ES valstybes nares dėl tarptautinės apsaugos kreipėsi 109 proc. daugiau Sirijos piliečių. Sirija tapo pagrindine prieglobsčio prašytojų kilmės šalimi. Prieglobsčio prašymų iš Sirijos daugelyje vietovių gauta daugiau – 2013 m. jų skaičius padidėjo beveik visose ES valstybėse narėse.

Pagausėjo prieglobsčio prašytojų ir iš Rusijos Federacijos. Ji tapo antrąja pagal prašymų skaičių kilmės šalimi dvidešimt aštuoniose ES valstybėse narėse. Nors prieglobsčio prašytojų iš Rusijos Federacijos skaičius nuo 2008 m. buvo gana stabilus ir sudarė apie 20 000 per metus, 2013 m. šis skaičius gerokai išaugo – užregistruota 71 proc. daugiau prašymų nei 2012 m., ir bendras prašytojų skaičius buvo 41 485. Didžioji dalis šių prašytojų buvo iš Šiaurės Kaukazo, o prieglobsčio jie prašė Lenkijoje ir Vokietijoje.

2013 m. Vakarų Balkanų šalys ir toliau teikė nemažai darbo dvidešimt aštuonių ES valstybių narių prieglobsčio specialistams. Dvidešimt aštuoniose ES valstybėse narėse registruotas prieglobsčio prašytojų iš Vakarų Balkanų valstybių skaičius nuo 2012 m. iki 2013 m. padidėjo 36 proc. ir, kartu paėmus, 2013 m. sudarė 17 proc. (arba 72 840 asmenų) visų ES prieglobsčio prašytojų (daugiau nei iš Sirijos), nors teigiamų sprendimų skaičius yra labai mažas ir Europos Sąjungoje vidutiniškai sudaro tik 3,8 proc.

Ataskaitoje taip pat pateikiamos svarbiausios ES ir nacionalinės politikos naujienos, teisės aktų pokyčiai ir jurisprudencija. 2013 m. birželio mėn. buvo priimtas prieglobsčio acquis paketas, į kurį įeina pataisyti Priėmimo sąlygų direktyva, Prieglobsčio procedūrų direktyva, Dublino reglamentas ir Eurodac reglamentas – šitaip užbaigtas peržiūros procesas (nes pataisyta Priskyrimo direktyva priimta 2011 m.).

Vienas iš pagrindinių naujojo paketo aspektų yra nauja Dublino reglamento 33 straipsnio redakcija, numatanti išankstinio perspėjimo, parengties ir krizių valdymo mechanizmą, kurį taikant EPPB teiks informaciją Komisijai apie ypatingo spaudimo konkrečios valstybės narės prieglobsčio sistemai riziką ar su tokios sistemos veikla susijusias problemas bei nagrinės valstybių narių parengtus prevencinius ir krizių valdymo veiksmų planus.

2013 m. EPPB suteikė operatyvinę paramą Graikijai, Bulgarijai ir Italijai, įskaitant tokias sritis kaip mokymas bei kilmės šalies informacija ir statistika, o neseniai pasirašė specialios paramos planą su Kipru.

EPPB metinė ataskaita taip pat pasitarnauja kaip naudingas įrankis nacionalinio lygmens ir ES politikos formuotojams, padedantis nustatyti sritis, kurias labiausiai reikia tobulinti (tokias sritis, kuriose EPPB ir kitos svarbiausios suinteresuotos institucijos turi sutelkti pastangas ateityje), siekiant EPPB iškelto tikslo gerinti Bendros Europos prieglobsčio sistemos kokybę, nuoseklumą ir veiksmingumą.

Su EPPB ataskaita galite susipažinti čia. 

Panaudota 2014 m. liepos 7 d. EPPB pranešimo spaudai medžiaga.

Atgal