2012 m. kovo 4 d. Švedijos migracijos ir prieglobsčio politikos ministras Tobias Billstromas paskatino Europos Sąjungos nares priimti daugiau pabėgėlių iš JTVPK valdybos organizuojamų stovyklų trečiosiose pasaulio šalyse. Šiandienos duomenimis, Europos Sąjunga priima beveik 5 – 6 tūkst. pabėgėlių kasmet. Daugiausia jų priima Skandinavijos šalys, ypač Švedija. Jei visos valstybės pasiskirstytų po lygiai, būtų galima priimti apie 100 tūkst. pabėgėlių per metus.
2012 m. kovo 23 d. Belgijos Ministrų Taryba patvirtino saugių šalių, kurių piliečiams būtų taikoma pagreitinto ( ne ilgiau nei 15 dienų) prašymo dėl politinio prieglobsčio nagrinėjimo procedūra, sąrašą. Imigracijos reikalų valstybės sekretorė Maggie De Block pastebi, kad pagreitinta procedūra palengvintų darbą su į Belgiją atvykstančiais ekonominiais imigrantais, taip pat būtų sumažintas priėmimo centrų užimtumas. Saugių šalių sąrašas turėtų būti iš naujo peržiūrimas kiekvienais metais ir daromi būtini pakeitimai atsižvelgiant į įvertinimus. Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Makedonija, Kosovas, Serbija, Juodkalnija ir Indija yra įtrauktos į šį sąrašą. Saugi valstybė – tai valstybė, kurioje nėra persekiojimo grėsmės, apibrėžiamos 1951 m. Ženevos Konvencijoje.
2012 m. kovo 22 d. Suomijos lyčių lygybės organizacija (SETA) pranešė pradedanti migracijos pareigūnų mokymus apie mažumų, persekiojamų dėl seksualinės orientacijos, problemas. Tai paskatino Migracijos valdybos sprendimus grąžinti prieglobsčio prašytojus į jų kilmės šalis, kur jų seksualinė orientacija yra laikoma nusikaltimu ir gali būti baudžiama mirties bausme. Migracijos valdyba pabrėžė poreikį supažindinti savo darbuotojus su pagrindiniais seksualinės tapatybės principais, taip pat tokių asmenų apklausos metodais. Anksčiau, prieglobsčio prašymai susiję, su persekiojimu dėl seksualinės orientacijos, buvo laikomi turinčiais nepakankamo pagrindo – tai nebuvo laikoma keliančiu grėsmę veiksniu.
2012 m. kovo 14 d. tuometinis kandidatas į Prancūzijos prezidento postą Francois Hollande‘as savo pranešime paskelbė bandysiantis sustabdyti vaikų ir juos lydinčių tėvų, prašančių prieglobsčio, sulaikymą. F. Holland‘as teigė, kad turi būti pasitelkiamos visos pajėgos, siekiant atrasti tinkamiausią sprendimą. Prezidentas ragina nepamiršti, kad vaiko interesai turi būti svarbiausi, remiantis Europos žmogaus teisių konvencija ir Tarptautine vaiko teisių Konvencija. Tačiau tai nebus taikoma vaikams, kurie yra laukimo zonoje. Atvykę be reikiamų dokumentų, jie turės laukti, taip pat turės pasilikti ir laukdami išsiuntimo iš šalies.
2012 m. vasario 28 d. organizacijos „Medikai be sienų“ vadovas pranešė apie baisias sąlygas Suflio, Tichero, Ferių, Fylkijos pasienio policijos postuose Graikijoje. Šios vietos jau anksčiau sulaukė griežtos kritikos iš kitų organizacijų dėl nežmoniškų sąlygų: nepakankamai šildomų patalpų, drabužių bei antklodžių stokos atvykėliams. Piliečių apsaugos ministerija, reaguodama į išsakytą kritiką, patikino ,kad migrantams bus sudarytos visos reikiamos sąlygos naujame Poro centre, kuris turėtų būti atidarytas kovo viduryje.
Norvegijos migracijos valdyba ir Tarptautinė policijos migracijos tarnyba pažymėjo, kad sugrąžinimo į šalį išmoka skatina žmones teikti nepagrįstus prieglobsčio prašymus, kadangi tai naudinga: padengiamos išsiuntimo į kilmės valstybę išlaidos, be to, asmenys, sutinkantys savanoriškai sugrįžti į savo kilmės šalį, gauna 2700 eurų išmoką. Per pirmus du šios sąlygos taikymo mėnesius 75 Baltarusijos piliečiai kreipėsi dėl prieglobsčio, 55 jų buvo kilę iš to paties kaimo. Norvegijos migracijos valdyba nusprendė laikinai nutraukti šių išmokų teikimą Baltarusijos piliečiams, kurių prieglobsčio prašymai atmesti ir, kurie savo noru sutinka būti išsiųsti į kilmės valstybę, tačiau jų kelionės išlaidos yra padengiamos Norvegijos valstybės lėšomis.
2012 m. balandžio 25 d. per naujo sulaikymo centro Belgijoje atidarymą imigracijos reikalų valstybės sekretorė Maggie De Block paskelbė, kad asmenų, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, savanoriškai sutikusių išvykti iš šalies, skaičius padidėjo net 40 proc., palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Pareigūnė teigė, jog naujajame centre bus dedama dar daugiau pastangų, kad skaičius būtų dar didesnis.
JTVPK valdybos paskelbtos statistikos duomenimis 3810 asmenų kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo Danijoje praeitais metais (palyginimui 2010 m. kreipėsi 4 970). Šis sumažėjimas neatitinka bendros Europos Sąjungos šalių tendencijos, kai įregistruojama vis daugiau prieglobsčio prašymų. Danijos pabėgėlių tarybos nuomone, sumažėjusį prieglobsčio prašytojų skaičių praėjusiais metais lemia susiformavęs Danijos įvaizdis, kaip šalies, kurioje ypač sunku gauti prieglobstį. Sugriežtėjusi Danijos migracijos politika atgraso žmones, kurių prieglobsčio prašymai nelabai pagrįsti, verčia juos ieškoti palankesnių vietų.
2012 m. balandžio 24 d. viešame JTVPK valdybos pranešime kritikuojamas Vengrijos elgesys su prieglobsčio prašytojais. Teigiama, kad pastebima daug šiurkščių pažeidimų – prieglobsčio prašytojų prašymai atmetami į juos net neįsigilinus. Prieglobsčio prašytojai kenčia nuo sulaikymo skyrių darbuotojų įžeidinėjimų bei fizinių veiksmų. Pranešime taip pat teigiama, jog teismuose pabėgėliams uždedami antrankiai, lyg jie būtų rimti nusikaltėliai. Pabėgėliai skundžiasi blogomis sąlygomis sulaikymo vietose: netinkamu maistu, nepakankama medicinine pagalba, darbuotojų smurtu.
2012 m. balandžio 8 d. Makedonijos darbo ir socialinės politikos ministras Spiro Ristovski pranešė, imsis priemonių, kad sumažėtų Makedonijos piliečių, besikreipiančių dėl prieglobsčio suteikimo Europos Sąjungos šalyse, skaičius. Nuo 2009 m. gruodžio mėnesio Serbijos ir Makedonijos piliečiai gali naudotis beviziu režimu keliaudami po Šengeno erdvę. Dėl šios priežasties daugybė romų tautybės asmenų ėmė prašytis prieglobsčio Europos Sąjungos šalyse. Europos Sąjungos valstybės dėl to išreiškė nepasitenkinimą, todėl kai kurioms Balkanų šalims gresia bevizio režimo sustabdymas, jei prieglobsčio prašytojų srautai nemažės. Ministras S. Ristovski įspėja, kad kiekvienas Makedonijos pilietis, sugrįžęs į šalį dėl atmesto prieglobsčio prašymo, bus registruojamas centriniame duomenų banke ir ši informacija bus perduodama sienos perėjimo punktams.
Tarpvyriausybinės konsultacijos dėl migracijos ir pabėgėlių (IGC) parodė, kad Švedija iš visų
Europos šalių sulaukia daugiausia nepilnamečių prieglobsčio prašytojų. 2006 m. jų buvo 600 , o per pastaruosius metus nepilnamečių prieglobsčio prašytojų skaičius išaugo iki 2 500. Švedijos migracijos valdybos teisės reikalų skyriaus direktoriaus teigimu, šio skaičiaus augimą lemia didelės galimybės sulaukti teigiamo atsakymo kreipiantis dėl prieglobsčio.
2012 m. gegužės 3 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą dėl Dublino II reglamento pakeitimo. Jei prieglobsčio prašytojas nesulaukia, kol už jį atsakinga valstybė prisiims atsakomybę dėl jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo, Dublino II reglamentas nustos galiojęs.
2012 m. gegužės 14 d. jau antrąjį kartą per pastaruosius kelis mėnesius Nacionalinio teismo dėl teisės į prieglobstį (CNDA) Prancūzijos teisininkai, nagrinėjantys prieglobsčio prašytojų bylas, surengė protesto demonstraciją, kuria reiškė nepasitenkinimą dėl gausybės problemų pabėgėlių teisės bylose, taip pat dėl per mažo atlygio už jų darbą. Protestuotojai tikisi, kad jie bus išgirsti ir bus atsižvelgta į jų prašymus. Teisininkai teigė, kad didžiausia problema yra per ilga prieglobsčio prašymo svarstymo procedūra, kuri trunka apie 18 mėnesių. Protestuotojai reikalauja sutrumpinti ją iki 6 mėnesių. Dažniausiai jiems skiriama nuo 3 iki 4 savaičių parengti apeliacijai. Taip pat teisėjai nepatenkinti dėl nepakankamo darbuotojų skaičiaus – tai lemia per didelius darbo krūvius, o tlyg5 jie gauna per mažą – 180 eurų už vieną bylą. Protestuotojai nepritaria ir dėl saugių šalių sąrašo, kurių piliečiams būtų taikoma pagreitinto prašymo dėl politinio prieglobsčio nagrinėjimo procedūra.
2012 m. gegužės 25 d. metiniame „Amnesty International“ pranešime Maltai buvo išsakyti priekaištai, kad itin blogos sąlygos sulaikymo centruose ir kad tokia sulaikymo politika pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat išreiškė kaltinimus dėl efektyvių problemos sprendimo būdų nebuvimo. Reaguodama į šiuos kaltinimus, Maltos vidaus reikalų ministerija apkaltino „Amnesty International“ už pasenusios informacijos naudojimą ir pabrėžė, kad buvo įvykdyti esminiai pokyčiai – iki šiol vis dar atnaujinami priėmimo centrai, palapinės keičiamos į mobiliuosius namelius.
2012 m. gegužės viduryje, praėjus beveik dvejiems metams po Didžiosios Britanijos vyriausybės pažadų sustabdyti prieglobsčio prašančių vaikų sulaikymą, Pabėgėlių taryba išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad ši praktika tęsiama neteisingai nustačius nepilnamečių amžių ir palaikius juos pilnamečiais. Pateikiami pavyzdžiai, kai įkalinami vaikai, pareigūnams neteisingai nustačius jų amžių. Vienas iš tokių pavyzdžių – nepilnamečio sulaikymas trims mėnesiams, kol buvo patikėta vaiko kalbomis, jog jis nepilnametis. Dažnai tokie vaikai ne tik sulaikomi, bet ir išsiunčiami iš šalies. Pabėgėlių taryba pripažino, kad be oficialių dokumentų yra sudėtinga nustatyti, ar asmuo pilnametis, tačiau geriau klaidingai jį palaikyti nepilnamečiui, nei įkalinti.
Archyvas |
