Skaičiuojama nuo: 2007-06-01
Iš viso apsilankė: 10888089
Šiandien apsilankė: 1733
Dabar naršo: 58
Spausdinti

2016-10-24  Visa tiesa apie prieglobsčio prašytojų perkėlimą

Reaguodami į žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus apie neva „slepiamą“ tiesą apie prieglobsčio prašytojų perkėlimą iš kitų Europos Sąjungos valstybių, pakartotinai atkreipiame dėmesį į jau skelbtą Migracijos departamento informacinį pranešimą apie atitinkamus procesus, papildytą nuorodomis į atitinkamus teisės aktus bei keliais komentarais. 

Remiantis 1948 m. Visuotine žmogaus teisių deklaracija kiekvienas žmogus turi teisę kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo. Pasinaudodami šia savo teise, žmonės, ieškodami prieglobsčio, atvyksta į Europos Sąjungos valstybes, kurios, savo ruožtu, vadovaudamosi prisiimtais tarptautiniais įsipareigojimais ir nustatytais kriterijais, privalo kiekvieno tokio žmogaus kreipimąsi dėl prieglobsčio įvertinti ir nuspręsti, ar jam gali būti suteikta tarptautinė apsauga (prieglobstis). Kai prašančių prieglobsčio žmonių skaičiai žymiai viršija valstybės prieglobsčio sistemos pajėgumus, tokia sistema tampa neveiksminga, prieglobsčio prašytojams skirtų apgyvendinimo vietų neužtenka, o neišnagrinėtų prašymų skaičius vien auga, nes sprendimai dėl jau pateiktų prašymų suteikti prieglobstį priimami lėčiau, negu gaunami nauji prašymai. Būtent tokioje padėtyje dėl precedento neturėjusio prašytojų antplūdžio pernai atsidūrė kelios Europos Sąjungos valstybės, pirmiausia – Italija ir Graikija. Kai tapo akivaizdu, jog minėtos šalys tikrai nesugebės susitvarkyti su tokiais prieglobsčio prašytojų srautais, o esama situacija taip pat pradėjo kelti grėsmę kitų valstybių prieglobsčio sistemoms, nes, susidūrę su Italijos ir Graikijos prašytojų priėmimo sistemų neveiksmingumu, žmonės pradėjo masiškai vykti toliau – į kitas Europos šalis, Europos Sąjungos lygiu buvo susitarta dėl priemonių, skirtų padėti Italijos ir Graikijos prieglobsčio sistemoms įveikti prieglobsčio prašytojų antplūdžio padarinius. Šių patvirtintų priemonių pagrindinis elementas – prieglobsčio prašytojų perkėlimas iš Italijos ir Graikijos į kitas Europos Sąjungos valstybes, kurios taptų atsakingos už jų prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą. Kitaip tariant, vadovaudamosi bendru principu, jog kiekvienas prašymas suteikti prieglobstį turi būti tinkamai išnagrinėtas ir dėl kiekvieno tokio prašymo turi būti priimtas pagrįstas sprendimas, Europos Sąjungos valstybės, įskaitant Lietuvą, įsipareigojo pačios išnagrinėti tuos prašymus, kuriems nagrinėti Italijai ir Graikijai pritrūko pajėgumų.

Būtent todėl į Lietuvą perkeliami žmonės atvyksta „prieglobsčio prašytojų“, o ne „pabėgėlių“ statusu. Atvyksta tam, kad jų prieglobsčio prašymai būtų tinkamai išnagrinėti, tikėdamiesi, kad jiems bus suteikta tarptautinė apsauga. Teisiniu požiūriu prieglobsčio prašytojas – siras, perkeltas iš Graikijos, niekuo nesiskiria nuo lygiai tokio pat prieglobsčio prašytojo – siro, savarankiškai atvykusio į Lietuvą iš kitos valstybės. Tiek vienam, tiek kitam būtina praeiti visas procedūras, susijusias su prieglobsčio prašymo nagrinėjimu, kurių metu abiems taikytini tie patys reikalavimai, tie patys vertinimo kriterijai ir standartai. Visiškai natūralūs klausimas – kam to reikia, juk visi puikiai žinome, kas vyksta Sirijoje? Be abejo, didžiajai daliai sirų būtų suteiktina papildoma apsauga, kaip bėgantiems nuo karo. Tačiau toks sprendimas negali būti priimtas, neįvertinus prieš tai, ar kiekvienam iš jų dėl individualių priežasčių gali būti suteiktas pabėgėlio statusas. Iš Sirijos (ir Irako) bėga skirtingų konfesijų, skirtingų tautybių ir profesijų žmonės, todėl jų prašymų nagrinėjimas reikalauja individualaus darbo su kiekvienu prieglobsčio prašytoju, tinkamo kiekvieno jų individualios padėties vertinimo įvykių kilmės šalyje kontekste. Kadangi šių Migracijos departamento parengtų pranešimų vienas iš užsibrėžtų tikslų yra ne tik informuoti, bet kartu išsklaidyti tam tikrus mitus, šioje dalyje norėtumėm akcentuoti tai, kad:

Į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos valstybių perkeliami ne „pabėgėliai“, o „prieglobsčio prašytojai“, kurių prašymų suteikti prieglobstį iki atvykimo į Lietuvą jokia kita valstybė nenagrinėjo ir nevertino, ar jiems gali būti suteiktas „pabėgėlio“ statusas. Perkėlimas savaime jokiu būdu neprilygsta prieglobsčio suteikimui.

Prieglobsčio prašytojai į Lietuvą perkeliami ne siekiant juos „integruoti“, o tam, kad jų prieglobsčio prašymai būtų tinkamai išnagrinėti, nes būtent toks yra mūsų valstybės prisiimtas įsipareigojimas.  

Prieglobsčio prašytojai į Lietuvos Respubliką perkeliami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta tvarka (žr. tvarkos aprašo VIII skyriaus antrąjį skirsnį): 

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ebc768d0dadd11e583a295d9366c7ab3  

Nurodytoje tvarkoje aprašytos saugumo patikrinimo procedūros atliekamos absoliučiai visų perkėlimui siūlomų prieglobsčio prašytojų atžvilgiu. Pažymime, kad į Lietuvą nebuvo ir nebus perkeltas nė vienas prieglobsčio prašytojas, kurio atžvilgiu, atlikus visus šiuos patikrinimus, būtų pagrindas taikyti prieglobsčio prašytojų perkėlimą reglamentuojančiuose ES Tarybos sprendimuose numatytą „grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai“ išimtį. 

Prieglobsčio prašytojų perkėlimas iš kitų Europos Sąjungos valstybių susideda iš šių pagrindinių etapų:

  • Graikija (Italija) pateikia Lietuvai jų atrinktų kandidatų perkėlimui anketas;
  • Lietuvoje atliekamas saugumo patikrinimas pagal pateiktus kandidatų perkėlimui duomenis (dalyvauja Migracijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba);
  • Po pirminio saugumo patikrinimo organizuojamas susitikimas su kandidatais perkėlimui Graikijoje (Italijoje);
  • Gavus visų nurodytų teisėsaugos institucijų išvadas dėl kandidatų keliamos grėsmės, oficialiai patvirtinami tie kandidatai, kurių atžvilgiu grėsmės saugumui ar viešajai tvarkai nustatyta nebuvo;
  • Gavusios Lietuvos patvirtinimą dėl kandidatų, Graikijos (Italijos) institucijos informuoja atitinkamus prieglobsčio prašytojus, kad jie bus perkelti į Lietuvą, kuri nagrinės jų prašymus suteikti prieglobstį;
  • Bendradarbiaudamos su Lietuvos ambasadomis ir Migracijos departamentu, perkėlimą vykdančios organizacijos Graikijoje (Italijoje) pateikia atrinktiems kandidatams aktualią informaciją apie Lietuvą (kultūrinis orientavimas);
  • Atrinktiems kandidatams atvykus į Lietuvą, jie registruojami kaip prieglobsčio prašytojai Lietuvoje, ir prasideda standartinė prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, kurios tikslas – įvertinti ir nustatyti, ar atitinkamas prašytojas atitinka prieglobsčio suteikimo kriterijus (vykdo Migracijos departamentas);
  • Nusprendus suteikti asmeniui prieglobstį, jam leidžiama pasilikti Lietuvoje. Nustačius, kad asmuo neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų, jis turi būti grąžinamas į kilmės šalį.  

Kartu pažymime, kad remiantis ES statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, šių metų 2-ajame ketvirtyje Europos lygiu tik apie 60 proc. atvejų Irako piliečiams buvo suteiktas prieglobstis, o tai reiškia, kad apie 40 proc. prieglobsčio prašytojų iš Irako neatitinka prieglobsčio suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, tikėtina, kad ir Lietuvoje Migracijos departamentas prieglobsčio prašytojų iš Irako bylose tam tikrais atvejais gali atsisakyti suteikti prieglobstį.  

Daugiau informacijos rasite Migracijos departamento pranešimuose prieglobsčio procedūrų tema, skirtuose visuomenės informavimui, įskaitant paaiškinimą priežasčių, dėl kurių Migracijos departamentas neskelbia informacijos apie konkrečias bylas, skelbiamuose Migracijos departamento internetinėje svetainėje adresu:

/index.php?520429515

Papildomai siūlome susipažinti su jau minėtais Europos Sąjungos Tarybos sprendimais, kuriais remiantis vyksta prieglobsčio prašytojų perkėlimas iš Italijos ir Graikijos bei kurie nustato tarpvalstybinio bendradarbiavimo vykdant perkėlimus rėmus: 

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015D1523  

http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:32015D1601  

Atkreipiame dėmesį į tai, kad remiantis šiais Lietuvai privalomais Tarybos sprendimais, valstybės narės pasilieka teisę atsisakyti perkelti prašytoją Europos Sąjungoje tik tuo atveju, jei esama pagrįstų priežasčių manyti, kad jis gali kelti pavojų jų nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai, arba jeigu esama rimtų priežasčių taikyti Direktyvos 2011/95/ES 12 ir 17 straipsniuose išdėstytas statuso nesuteikimo nuostatas. 

Pažymime, kad nei šiame pranešime pateikta informacija apie perkėlimo iš kitų Europos Sąjungos valstybių esmę ir turinį, nei atitinkami Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktai, kuriais remiantis vykdomas perkėlimas, niekada nebuvo slėpti nuo visuomenės, jie buvo ir išlieka viešai prieinami bet kuriam besidominančiam šia tematika.

 

Atgal