Skaičiuojama nuo: 2007-06-01
Iš viso apsilankė: 9967141
Šiandien apsilankė: 3065
Dabar naršo: 151

Kokius dokumentus būtina pateikti norint gauti leidimą nuolat gyventi?

Prieš pateikdamas prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, užsienietis privalo sumokėti 43 Eur dydžio valstybės rinkliavą už prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka jis yra atleistas nuo valstybės rinkliavos. Jeigu įstatymų nustatytais atvejais užsienietis atleidžiamas nuo valstybės rinkliavos, jis privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių jis nuo šios rinkliavos atleidžiamas. Jeigu valstybės rinkliavą už prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi nagrinėjimą už užsienietį sumokėjo kitas asmuo – mokamojo pavedimo išplėstinę formą, kurioje nurodyta užsieniečio, už kurį atliekamas mokėjimas, vardas, pavardė ir asmens kodas ar gimimo data, su banko žyma.

Pastaba. Jeigu prašymas išduoti užsieniečiui leidimą nuolat gyventi nagrinėjamas per terminą, perpus trumpesnį už Įstatyme nustatytą ilgiausią terminą, valstybės rinkliava didinama du kartus.

Užsienietis, išskyrus užsienietį, kuris gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje*, siekiantis gauti leidimą nuolat gyventi, turi pateikti :

  • nustatytos formos prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi
  • galiojantį kelionės dokumentą;
  • dokumentus, patvirtinančius, kad turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Kai užsienietis yra išlaikomas šeimos nario, pateikiamas šio šeimos nario įsipareigojimas išlaikyti užsienietį ir dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka sau ir užsieniečiui pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pragyvenimo lėšų dydis, tenkantis kiekvienam šeimos nario išlaikomam asmeniui, įskaitant patį šeimos narį, vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi**;
  • jeigu pateikiamas užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi – užsienio valstybės (-ių), kurioje (-iose) iki atvykimo į Lietuvos Respubliką užsienietis gyveno arba šiuo metu gyvena pastaruosius 2 metus (išskyrus atvejus, kai gyvenimas užsienio valstybėje truko trumpiau negu 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį), kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduotą (-as) galiojančią (-ias) pažymą (-as), patvirtinančią (-ias), kad šioje (-iose) valstybėje (-ėse) jis nebuvo (buvo) teistas (toliau – teistumo pažyma), kuri turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 6 mėnesius iki prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo dienos. Jei užsienietis buvo teistas, teistumo pažymoje turi būti nurodyta, kada ir už kokią nusikalstamą veiką užsienietis buvo nuteistas, kokia jam buvo paskirta bausmė ir ar ji atlikta. Jeigu užsienietis siekia gauti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, teistumo pažymoje, be kitų duomenų, turi būti nurodytas ir laisvės atėmimo bausmės, jeigu ji buvo paskirta kitoje (-ose) Europos Sąjungos valstybėje (-ėse) narėje (-ėse), atlikimo laikas. Reikalavimas pateikti teistumo pažymą netaikomas:
    • užsieniečiui, kuris turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, kai jis siekia gauti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ar 10 punkte nustatytu pagrindu. Jeigu užsienietis siekia gauti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, teistumo pažyma pateikiama tik iš kitos (-ų) Europos Sąjungos valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) užsienietis gyveno pastarųjų 2 metų iki prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo laikotarpiu;
    • jeigu užsienio valstybėje teistumo pažymos neišduodamos. Tokiu atveju užsienietis kartu su prašymu išduoti leidimą turi pateikti tai patvirtinantį kompetentingos užsienio valstybės institucijos išduotą dokumentą;
    • jeigu užsienietis dėl reikalavimo pateikti teistumo pažymą įvykdymo patirtų akivaizdžiai neproporcingai didelių laiko ir (ar) lėšų sąnaudų. Tokiu atveju užsienietis kartu su prašymu išduoti leidimą turi pateikti motyvuotą paaiškinimą, kuriame išdėsto faktines aplinkybes, dėl kurių negali įvykdyti reikalavimo dėl teistumo pažymos pateikimo. Dėl reikalavimo pateikti teistumo pažymą šiame papunktyje nurodytu atveju netaikymo sprendžia Migracijos departamento direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, priimantis aprašo 54 punkte nurodytą sprendimą;
  • dokumentus, patvirtinančius įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytą leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti leidimą nuolat gyventi***; 
  • jeigu prašyme išduoti leidimą nuolat gyventi nurodyti užsieniečio asmens duomenys nesutampa su jo asmens duomenimis Užsieniečių registre ir / ar Lietuvos Respublikos gyventojų registre – asmens duomenų keitimą patvirtinančius dokumentus (civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, teismo sprendimą atkurti, papildyti, pakeisti ar ištaisyti civilinės būklės akto įrašą ar kt.).

Prašymai išduoti, pakeisti ir įforminti leidimą nuolat gyventi pildomi lietuvių kalba, užsieniečio vardas (-ai) ir pavardė (-ės) juose rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis be šalutinių (diakritinių) ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškosios abėcėlės raidžių modifikacijų pagal  kelionės dokumento lotyniškus įrašus. Užsienietis gali rašyti vardą (-us) ir pavardę (-es) pagal kelionės dokumento lotyniškus įrašus tais lotyniškais rašmenimis su diakritikais, kurie yra lietuvių kalbos raidyne: ą, ę, į, ų, ū, ė, č, š, ž. Rašant vardą (-us) ir pavardę (-es), gali būti naudojami šie ženklai: „.“, „’“, ir „( )“.

Kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikiami reikiamų dokumentų originalai arba jų (išskyrus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kelionės dokumentą, prašymus) kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka.

Kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateikiami užsienyje išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, o vertimai – patvirtinti vertimą atlikusio vertėjo parašu ir vertimų biuro antspaudu.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai turi būti legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktus dokumentas neturi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille).

PASTABOS:

 Užsienietis, gavęs pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, pateikia dokumentus dėl leidimo nuolat gyventi įforminimo.

** Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiui, kuriam yra nustatyta globa (rūpyba), užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.

*** Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatytą pagrindą patvirtina

  • dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ar 5 dalyje, arba lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje;
  • dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., jeigu užsienietis yra šio asmens palikuonis;
  • vardo ar pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai, jeigu šie asmens duomenys pateiktuose dokumentuose nesutampa su asmens duomenimis pateiktame kelionės dokumente;

Šis reikalavimas netaikomas užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą nuolat gyventi tuo pagrindu, kad jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka ar lietuvių kilmės asmuo, jeigu jam yra išduotas teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas, teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis pažymėjimas arba lietuvių kilmę patvirtinantis pažymėjimas arba jeigu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra priėmęs sprendimą dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo arba sprendimą išduoti teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą ar lietuvių kilmę patvirtinantį pažymėjimą.

 Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą pagrindą patvirtina:

  • Lietuvos Respublikos piliečio laisvos formos prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui kaip jo šeimos nariui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką gyventi kartu ir kartu gyvenančiam;
  • dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos Respublikos pilietis, prieš su užsieniečiu atvykdamas gyventi į Lietuvos Respubliką, gyveno užsienio valstybėje (užsienio valstybės išduotas leidimas gyventi, užsienio valstybės išduota atitinkama pažyma ar kt.);
  • dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys. 

 Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pagrindą patvirtina: 

  •  dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo metu gyveno ir prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo metu tebegyvena Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai užsienietis Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo metu dirbo ir prašymo išduoti leidimą nuolat gyventi pateikimo metu tebedirba Lietuvos Respublikoje ir duomenys apie tai yra Socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) informacinėje sistemoje. 

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytą pagrindą patvirtina: 

  • pažyma apie nepilnamečio užsieniečio ugdymą Lietuvos Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokymąsi ar studijavimą Lietuvos Respublikoje; pažyma apie sveikatos priežiūrą Lietuvos Respublikoje esančioje sveikatos priežiūros įstaigoje; socialinę paramą teikiančios institucijos pažyma apie nepilnamečio užsieniečio tėvams mokamas išmokas vaikui ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad nepilnametis užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje;
  • jeigu Gyventojų registre nėra duomenų apie užsieniečio gimimą – šeiminius ryšius su tėvais ar vienu iš jų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje arba kurie turi leidimą nuolat gyventi, patvirtinantys dokumentai. 

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą pagrindą patvirtina: 

  •  dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis, atsižvelgus į Įstatymo 53 straipsnio 9 ir 9¹ dalis, pragyveno Lietuvos Respublikoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą laikotarpį ir kad per šį laikotarpį nebuvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje;
  • dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, išskyrus Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu užsieniečiui Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais netaikomas reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, tai jis privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių jam šis reikalavimas netaikomas.

 Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytą pagrindą patvirtina: 

  • dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis Europos Sąjungos valstybėje narėje ir Lietuvos Respublikoje pragyveno Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nurodytą laikotarpį ir kad per šį laikotarpį nebuvo išvykęs už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikui, ilgesniam, negu nurodyta Įstatymo 53 straipsnio 10 dalyje (Europos Sąjungos valstybės narės išduotas leidimas gyventi ar atitinkama pažyma ir dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos gyveno Lietuvos Respublikoje);
  • dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, išskyrus Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus. Jeigu užsieniečiui Įstatymo 53 straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais netaikomas reikalavimas išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą, tai jis privalo pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, dėl kurių jam šis reikalavimas netaikomas. 

 Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą pagrindą patvirtina: 

  • įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad užsienietis gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. 

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą pagrindą patvirtina: 

  • dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis pragyveno užsienio valstybėje laikotarpį, ne ilgesnį, negu nurodyta Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose (užsienio valstybės išduotas leidimas gyventi, užsienio valstybės išduota atitinkama pažyma ar kt.);
  • jeigu užsienietis, prieš išvykdamas iš Lietuvos Respublikos į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, turėjo Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8¹ punkte nustatytu pagrindu išduotą leidimą nuolat gyventi – užsienio valstybės išduota pažyma ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis savo kilmės valstybėje dirbo, užsiėmė kita teisėta veikla arba studijavo;
  • jeigu užsienietis gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje – Europos Sąjungos valstybėje narės išduota pažyma ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad jis šioje valstybėje neįgijo ilgalaikio gyventojo statuso. 

 Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 53 straipsnio 7 dalyje nustatytą pagrindą patvirtina: 

  • Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto užsieniečio laisvos formos prašymas išduoti leidimą nuolat gyventi užsieniečiui – jo šeimos nariui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką kartu gyventi ir kartu gyvenančiam;
  • dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis yra Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto užsieniečio šeimos narys.

Paskutinis atnaujinimas: 2016-06-09 10:17:18