Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai. Šie asmenys dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikia:
1. Nustatytos formos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.
2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.
3. Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, arba jo nuorašą.
4. Dokumentus, įrodančius iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, (jų nuorašus):
4.1. išlikusius Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d.;
4.2. Lietuvos Respublikos užsienio pasus, išduotus Lietuvos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;
4.3. dokumentus apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;
4.4. gimimo liudijimus arba kitus dokumentus, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos pilietybė;
4.5. asmens liudijimus, kurie buvo išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje.
(Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai.)
5. Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl pilietybės kreipiasi asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
PASTABA. Lietuvos Respublikos piliečiu gali būti ir kitos valstybės pilietis, jei jis yra asmuo, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ir buvo ištremtas ar pasitraukęs iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai. Šie asmenys dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikia:
1. Nustatytos formos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.
2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.
3. Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, arba jo nuorašą.
4. Dokumentus, įrodančius, kad asmuo 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyveno dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje (dokumentai apie gimimą, santuokos sudarymą ar jos nutraukimą, taip pat archyvų dokumentai, patvirtinantys gyvenimo Lietuvoje 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. faktą, ir kt.) arba jų nuorašus.
5. Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl pilietybės kreipiasi asmens, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenusio dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
6. Dokumentus, įrodančius, kad asmuo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 1989 m. lapkričio 3 d., nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, arba jų nuorašus.
Lietuvos Respublikos piliečiai yra lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu. Šie asmenys pateikia:
1. Nustatytos formos prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.
2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba jo nuorašą.
3. Dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, arba jo nuorašą.
4. Dokumentus, patvirtinančius lietuvių kilmę (dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai) arba jų nuorašus.
5. Laisvos formos rašytinį pareiškimą, kad asmuo pripažįsta save lietuviu.
6. Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus arba jų nuorašus, jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kreipiasi lietuvių kilmės asmens vaikas ar vaikaitis.
BENDROS PASTABOS
Kitose valstybėse išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti, o jų kopijos - patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka arba valstybės tarnautojo, priimančio dokumentus.
Prašymai bei dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka arba valstybės tarnautojo, priimančio dokumentus.
Asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, dėl vaikų pilietybės kartu su atitinkamais dokumentais pateikia gyvenamosios vietos migracijos tarnybai.
Asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo ar įgyvendinimo, dėl vaikų pilietybės kartu su atitinkamais dokumentais pateikia Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (Vilnius, L. Sapiegos g. 1) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai užsienyje.
Dokumentų priėmimas, konsultavimas pilietybės klausimais:
| pirmadieniais, antradieniais, ketvirtadieniais |
|
13.00 - 16.00 |
| trečiadieniais, penktadieniais |
8.00 - 11.00 |
|
| 
