Spausdinti

2016-01-20  2015 m. II pusmečio pagrindiniai migracijos rodikliai

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.migracija.lt skelbiami išankstiniai 2015 m. II pusmečio pagrindiniai migracijos rodikliai Lietuvos Respublikoje. Pateikiama statistinė informacija apie migracijos procesus Lietuvos Respublikoje – gyvenančių valstybėje užsieniečių skaičių ir jų teisinę padėtį, dokumentų išdavimą užsieniečiams, apie laisvą asmenų judėjimą, Rusijos Federacijos piliečių tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizas, leidimus gyventi, prieglobstį, neteisėtą migraciją ir Lietuvos Respublikos pilietybę.

2016 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje gyveno 41 138 užsieniečiai, iš jų – 5 471 Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių pilietis. Per vienerius metus Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius padidėjo tik 0,3 tūkst. Pažymėtina, kad per praėjusius metus trečiųjų valstybių piliečių skaičius net sumažėjo 0,2 tūkst. Nors Lietuvos Respublikos bendras gyventojų skaičius, palyginti su 2015 m. sausio 1 d., sumažėjo 1,1 proc., tačiau užsieniečių skaičius per tą patį laikotarpį padidėjo 0,8 proc. Taigi Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių dalis tarp Lietuvos Respublikos gyventojų padidėjo nuo 1,40 proc. 2015 m. sausio 1 d. iki 1,42 proc. 2016 m. sausio 1 d.

Sparčiausiai per praėjusių metų II pusmetį, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių, kuriems išduoti jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantys dokumentai, skaičius – net 25,7 proc. Tačiau jie sudarė tik 13,3 proc. visų užsieniečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, skaičiaus. Didžiausią gyvenančių Lietuvos Respublikoje užsieniečių dalį š. m. sausio 1 d. sudarė užsieniečiai, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, nors per metus šių užsieniečių dalis sumažėjo nuo 45,1 proc. iki 44,4 proc. Pažymėtina, kad mažiau nei dešimtadalis užsieniečių, kurie turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus, kreipiasi su prašymu išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Darytina išvada, kad pastaraisiais metais stebima tendencija nekinta – tik nedidelė dalis užsieniečių integruojasi ir sieja savo ateitį su Lietuvos Respublika.

Nuo 2014 m. lapkričio mėnesio įsigaliojus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo nuostatoms, kuriomis pradėtos taikyti veiksmingesnės nelegalios migracijos kontrolės priemonės, ypač kovojant su užsieniečių fiktyvios teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje deklaravimu įsigyjant arba steigiant įmones, per 2015 m. II pusmetį ir toliau mažėjo užsieniečių pateikiamų prašymų išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius (6,5 proc.), palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio užsieniečiams, kurie ketino toliau vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, įsigaliojo naujos griežtesnės minėto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje keitimą, užsieniečių prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 2015 m. II pusmetį buvo gauta 16,1 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu.

2015 m. II pusmetį Šengeno vizų, palyginti su 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu, išduota 15,3 proc. mažiau, o  nacionalinių vizų – 48,8 proc. daugiau. Kvietimų pagal Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų prašymus užsieniečiams laikinai atvykti į Lietuvos Respubliką 2015 m. II pusmetį, palyginti su 2014 m. II pusmečiu, patvirtinta 15,4 proc. mažiau.

Mažėjo ir Rusijos Federacijos piliečių tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją – 2015 m. II pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, – 2,2 proc.

Nors Europos Sąjunga praėjusiais metais patyrė didžiausią migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių vidaus konfliktų ir karinių veiksmų, taip pat dėl kai kuriose užsienio valstybėse fiksuojamų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvos Respublikoje 2015 m. II pusmetį mažėjo – per šešis mėnesius gauta 38,3 proc. mažiau užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 m. Daugiausia prašymų pateikė Ukrainos, Gruzijos ir Rusijos piliečiai. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas 7 užsieniečiams (2014 m. II pusmetį – 4), papildoma apsauga – 31 užsieniečiui (2014 m. II pusmetį – 70), atsisakyta suteikti užsieniečiams prieglobstį Lietuvos Respublikoje – 54 (2014 m. II pusmetį – 66). 2015 m. gruodžio mėnesį į Lietuvos Respubliką iš Graikijos Respublikos, vykdant Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl solidarumo naštos pasidalijimo, buvo perkelti ir 4 Irako piliečiai, kuriems suteikta papildoma apsauga. Taip pat Lietuvos Respublika 2015 m. II pusmetį iš Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių, Sevastopolio miesto ir Krymo autonominės Respublikos priėmė 85 Lietuvos Respublikos piliečius, lietuvių kilmės asmenis ir jų šeimos narius.

2015 m. II pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, padidėjo užsieniečių, kurie buvo neįleisti į Lietuvos Respubliką, skaičius (11,2 proc.), sumažėjo laikinai apgyvendintų Užsieniečių registracijos centre užsieniečių, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai (21,4 proc.). Mažiau užsieniečių buvo grąžinta į užsienio valstybę (29,7 proc.), tačiau padidėjo išsiunčiamų iš Lietuvos Respublikos užsieniečių skaičius (31,9 proc.).

Naudojantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo suteiktomis galimybėmis, per praėjusių metų II pusmetį mažėjo asmenų, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, skaičius, ypač atkuriant – Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo 648 asmenys arba 19,5 proc. mažiau nei per 2014 m. atitinkamą laikotarpį. Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 320 asmenų arba 22,7 proc. mažiau, palyginti su 2014 m. II pusmečio laikotarpiu.

Pagrindinius migracijos rodiklius Lietuvos Respublikoje parengė Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, naudodamasis Užsieniečių registro ir Gyventojų registro duomenimis, taip pat bendradarbiaudamas su Lietuvos statistikos departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniu departamentu.

 

Atgal