2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas. Jo nuostatos atspindi tuos procesus, kurie iš tikrųjų vyksta visuomenėje ir daro įtaką asmens apsisprendimo dėl pilietybės pasirinkimo teisei.
Gyventojų registro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu įgijo 24 389 asmenys. Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant, kai vaiko tėvai arba vienas iš jų yra mūsų šalies piliečiai arba kai vaiko tėvai arba vienas iš jų yra asmenys be pilietybės, taip pat kai vaiko, rasto ar gyvenančio Lietuvos teritorijoje, tėvai nežinomi. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę asmuo įgijo gimdamas ir jam nėra sukakę 21 metai, tai jis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Šios nuostatos nebuvo prieš tai galiojusiame Pilietybės įstatyme.
Pernai buvo atkurta beveik 100 asmenų Lietuvos Respublikos pilietybė. Ji gali būti atkuriama tik vieną kartą. Šiuo pilietybės įgijimo pagrindu gali pasinaudoti asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo nebuvo įgiję mūsų šalies pilietybės. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę yra neterminuota. Daugiausia šia teise pasinaudojo asmenų be pilietybės (iš viso 30 asmenų), Izraelio (20 asmenų), Rusijos (15 asmenų) ir JAV (12 asmenų) piliečių. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos pilietybę atkurti tam tikrais naujajame įstatyme numatytais atvejais galima ir neatsisakius kitos valstybės pilietybės. Lietuvos Respublikos atkūrimas taip pat yra nauja šio įstatymo nuostata.
Lietuvių kilmės asmenys, niekada neturėję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi teisę supaprastinta tvarka įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę. Šiuo atveju taikoma sąlyga – neturėti kitos valstybės pilietybės. Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos pilietybę supaprastinta tvarka įgijo 6 asmenys.
2011 m. asmenų, kuriems suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka, skaičius padidėjo 1,9 karto. Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos tvarka buvo suteikta 311 asmenų (2010 m. – 162 asmenims), iš jų daugiausia – asmenims be pilietybės (125 asmenys), Rusijos (97 asmenys) ir Ukrainos (44 asmenys) piliečiams. Pažymėtina, kad per praėjusius metus gerokai padaugėjo tokia tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę gavusių Rusijos (2,3 karto), Ukrainos (2,3 karto) piliečių bei asmenų be pilietybės (1,6 karto).
Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka nebuvo suteikta nė vienam užsieniečiui.
2011 m. Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta34 asmenims. Šis skaičius yra stabilus, palyginti su 2010 m. (užpernai Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta 35 asmenims). Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta asmeniui, kuris nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatytas išimtis.
Praeitais metais Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 614 asmenų. Didžiausia dalis (88,4 proc.) asmenų jos neteko dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę. Palyginti su 2010 m., netekusių mūsų šalies pilietybės asmenų skaičius per metus padidėjo 6 proc. Netekusių pilietybės jos atsisakius asmenų 2011 m. nebuvo daug – tik 71 (2010 m. – 60 asmenų). Atkreiptinas dėmesys, kad tokių asmenų 2007 m. buvo net 4 kartus daugiau (280). | 
