Skaičiuojama nuo: 2007-06-01
Iš viso apsilankė: 8105678
Šiandien apsilankė: 116
Dabar naršo: 4

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas

Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje šalyje – jie nuolat gyvena.

Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys Lietuvos Respublikos pilietybę gali atkurti, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ar 4 punktą gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai, t. y.:

Lietuvos Respublikos pilietybė neatkuriama, jeigu yra Pilietybės įstatymo 22 straipsnio 1 ar 2 punkte nurodytų aplinkybių, t. y. jeigu:

  • asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;
  • asmuo rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką.

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Pateikiami dokumentai

Dokumentų pateikimo vieta

Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir prie jo pridedamus dokumentus paduoda vidaus reikalų ministrui per teritorines policijos įstaigas pagal asmens gyvenamąją vietą, o asmenys, gyvenantys užsienyje, – per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas arba Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (L. Sapiegos g. 1, Vilnius).

Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, išskyrus asmens pareiškimą, kad atsisako kitos valstybės pilietybės, rašomas lietuvių kalba, o prie jo pridedami dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą, jeigu jie surašyti ne lietuvių kalba.

Jeigu asmuo pateikia dokumentų kopijas, jos turi būti patvirtintos notaro.

Užsienio valstybių išduoti dokumentai, asmens pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, ir jo oficialus vertimas į valstybės, kurios pilietis asmuo yra, valstybinę kalbą turi būti teisės aktų nustatyta tvarka legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.

Asmuo turi sumokėti valstybės rinkliavą už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą 41 Eur.

PASTABA. Asmuo valstybės rinkliavą už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą gali sumokėti bet kuriame šalies mieste (rajone), nesvarbu, kur pateikia dokumentus.

Paskutinis atnaujinimas: 2016-09-14 11:23:09