Skaičiuojama nuo: 2007-06-01
Iš viso apsilankė: 10888189
Šiandien apsilankė: 1833
Dabar naršo: 98

Priverstinis užsieniečių išvykimas iš Lietuvos Respublikos

Kuriais atvejais užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki:

  1. vizos arba leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos;
  2. šio įstatymo 11 straipsnio 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

Kas yra grąžinimas į užsienio valstybę?

Grąžinimas į užsienio valstybę – procedūra, kai užsienietis prievolę išvykti iš Lietuvos Respublikos įvykdo savanoriškai arba iš jos išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.

Kas yra įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos?

Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savarankiškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.

Kokiais atvejais priimamas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 125 straipsnį sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai:

  1. užsieniečiui panaikinta viza;
  2. užsieniečiui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Bendrijoje (leidimas nuolat gyventi);
  3. užsienietis yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimui;
  4. užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimui;
  5. į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos bendrijoje (leidimo nuolat gyventi), jeigu privalo jį turėti;
  6. jis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo laiką;
  7. jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, tačiau yra pažeidžiamas asmuo, prieglobsčio prašytojas arba užsienietis, kuriam prieglobstis nesuteiktas, ir sutinka savanoriškai grįžti į užsienio valstybę padedant tarptautinei ar nevyriausybinei organizacijai.

Jeigu yra bent vienas iš minėtų grąžinimo į užsienio valstybę pagrindų, tačiau užsienietis turi galiojantį kitos Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę joje būti ar gyventi, užsienietis yra įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos gali būti nepriimamas, jeigu pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) neteisėtai Lietuvos Respublikoje esantį užsienietį priima atgal:

1) Europos Sąjungos valstybė narė, jeigu ši sutartis įsigaliojo iki 2009 m. sausio 13 d.;

2) valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.

Kas yra išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos?

Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka.

Kuriais atvejais užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 straipsnį užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu:

  1. jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar minėto įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti;
  2. jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę;
  3. jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai;
  4. priimtas sprendimas jį išsiųsti iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

Kas priima sprendimus dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę?

Sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o sprendimų įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagal kompetenciją priima ir jo įvykdymą kontroliuoja policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš priima Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba policija. Vykdydamos priimtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šioje dalyje nurodytos institucijos dėl sprendimo vykdymo konsultuojasi su sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusia valstybe.

Per kiek laiko privalo būti įvykdytas sprendimas dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę?

Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Sprendime dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatomas ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas, per kurį užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti, gali būti pratęstas dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 128 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau bendras įpareigojimo savanoriškai išvykti terminas negali viršyti 60 dienų.

 Jeigu yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba įpareigojime išvykti iš Lietuvos Respublikos jam gali būti nustatytas trumpesnis negu 7 dienų terminas, per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, arba terminas savanoriškai išvykti nesuteikiamas.

Sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos privalo būti vykdomas nedelsiant, jeigu nėra aplinkybių, dėl kurių sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas.

Koks Lietuvos Respublikos teisės aktas reglamentuoja sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę priėmimo ir jų vykdymo tvarką?

Šią tvarką reglamentuoja Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429.

Į kokią valstybę draudžiama užsienietį išsiųsti ar grąžinti?

Užsienietį draudžiama išsiųsti arba grąžinti į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Tačiau šios nuostatos netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo ir kelia grėsmę visuomenei.

Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas.

Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į užsienio valstybę, jeigu jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra suteiktas apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu.

Užsieniečiui, kuris neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinamas į užsienio valstybę šio straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis turi teisę dirbti.

Kieno lėšomis užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 131 straipsnį užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas arba grąžinamas į kilmės ar užsienio valstybę, į kurią jis turi teisę vykti:

  1. savo lėšomis;
  2. fizinių ar juridinių asmenų, kurių jis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, lėšomis;
  3. vežėjų lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais;
  4. darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo.

Jei nėra minėtų lėšų, užsienietis iš Lietuvos Respublikos išsiunčiamas arba grąžinamas valstybės lėšomis. Šios valstybės lėšos teisės aktų nustatyta tvarka išieškomos iš fizinių ar juridinių asmenų, kurių užsienietis buvo pakviestas į Lietuvos Respubliką, iš darbdavio, pas kurį nelegaliai dirbo išsiunčiamas užsienietis arba iš vežėjų, kurių užsienietis buvo atvežtas į Lietuvos Respubliką, arba kreipiasi dėl lėšų grąžinimo į sprendimą užsienietį išsiųsti priėmusią kitą valstybę, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo, vadovaujantis 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimu 2004/191/EB, nustatančiu finansinių skirtumų, atsirandančių dėl Direktyvos 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo taikymo, kompensavimo kriterijus ir praktines priemones.

Kuriais atvejais užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 135 straipsnį užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis:

  1. išvyksta iš Lietuvos Respublikos ne per pasienio kontrolės punktą;
  2. išvykdamas iš Lietuvos Respublikos pateikia kito asmens arba suklastotus dokumentus;
  3. išvyksta iš Lietuvos Respublikos, nors jam taikomi judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimai;
  4. neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Ar gali būti skundžiami sprendimai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę?

Sprendimai dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali būti paduotas atitinkamam administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytus atvejus.

Užsienietis skundą dėl sprendimo dėl jo įpareigojimo išvykti ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Ar apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 139 straipsnį apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai:

  1. panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi;
  2. užsieniečio, atvykusio į Lietuvos Respubliką iš saugios trečios valstybės, prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas ir jis grąžinamas arba išsiunčiamas iš Lietuvos respublikos į saugią trečiąją valstybę;
  3. užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę.
  4. užsieniečiui atsisakoma suteikti prieglobstį, nutraukiamas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas arba suteiktas prieglobstis panaikinamas ir jis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba grąžinamas į užsienio valstybę;
  5. užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Ši nuostata netaikoma tuo atveju, kai išsiuntimo pagrindas yra susijęs su užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje keliama grėsme valstybės saugumui arba viešajai tvarkai.

Kitais atvejais priimto sprendimo dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti ar jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir grąžinimo į užsienio valstybę vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Paskutinis atnaujinimas: 2016-02-24 13:55:46
          
             
{