Skaičiuojama nuo: 2007-06-01
Iš viso apsilankė: 9971280
Šiandien apsilankė: 620
Dabar naršo: 32
Spausdinti

2015-01-20  2014 m. II pusmečio pagrindiniai migracijos rodikliai Lietuvos Respublikoje

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.migracija.lt skelbiami išankstiniai 2014 m. II pusmečio pagrindiniai migracijos rodikliai Lietuvos Respublikoje.

Pateikiama 2014 m. II pusmečio statistinė informacija apie migracijos procesus Lietuvos Respublikoje – gyvenančių valstybėje užsieniečių skaičių ir jų teisinę padėtį, dokumentų išdavimą užsieniečiams, apie laisvą asmenų judėjimą, Rusijos Federacijos piliečių tranzitą per Lietuvos Respublikos teritoriją, vizas, leidimus gyventi, prieglobstį, neteisėtą migraciją ir Lietuvos Respublikos pilietybę.

2015 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje gyveno 40 826 užsieniečiai, iš kurių 5 tūkst. – Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai. Per praėjusius metus užsieniečių skaičius padidėjo net 5,3 tūkst. arba 15 proc. Pagrindinę padidėjimo dalį (77,3 proc.) sudarė trečiųjų valstybių piliečiai. Nors per praėjusius metus sparčiau didėjo Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių skaičius (32 proc.), palyginti su trečiųjų valstybių piliečiais (13 proc.), tačiau užsieniečių, turinčių leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, skaičius 2014 m. taip pat padidėjo beveik trečdaliu (nuo 12,9 tūkst. iki 17,1 tūkst.). Atsižvelgiant į tai, kad praėjusiais metais bendras Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius ir toliau mažėjo, Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių skaičius, palyginti su Lietuvos Respublikos gyventojų skaičiumi, padidėjo nuo 1,21 proc. 2014 m. pradžioje iki 1,4 proc. 2015 m. pradžioje.

2014 m. II pusmetį, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, užsieniečių – trečiųjų valstybių piliečių – prašymų išduoti (išskyrus prašymus pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skaičius padidėjo net 46 proc., o Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečių prašymų išduoti dokumentą, patvirtinantį jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, sumažėjo 15,8 proc. Per minėtą laikotarpį taip pat padidėjo ir trečiųjų valstybių piliečių prašymų išduoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje skaičius (15,8 proc.).

2014 m. II pusmetį užsieniečiams išduota 244, 9 tūkst. Šengeno vizų, 4,5 tūkst. nacionalinių vizų arba atitinkamai 11,5 proc. ir 1,9 karto daugiau, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu.

Rusijos Federacijos piliečių tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją srautai praėjusių metų II pusmetį buvo mažesni (-12,7 proc.), palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu.

Dėl pasaulyje vykstančių konfliktų ir karinių veiksmų ir nesiliaujančių pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų kai kuriose užsienio valstybėse prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvos Respublikoje per 2014 m. II pusmetį, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo beveik trečdaliu – nuo 222 iki 290. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje per minėtą laikotarpį buvo suteiktas 4 užsieniečiams, papildoma apsauga – 70 užsieniečių (2013 m. II pusmetį atitinkamai – 12 ir 55).

Vis geresnė Lietuvos Respublikos valstybės sienos kontrolė lėmė, kad praėjusių metų II pusmetį, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, didėjo užsieniečių, kurie buvo neįleisti į Lietuvos Respubliką, skaičius (26,7 proc.), o griežtesnė užsieniečių kontrolė valstybės viduje – ir laikinai apgyvendintų Užsieniečių registracijos centre užsieniečių (54,5 proc.). Gerokai padidėjo ir užsieniečių, kurie buvo grąžinti į užsienio valstybę arba išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, skaičius (atitinkamai 43,8 proc. ir 31,2 proc.).

Per 2014 metų II pusmetį Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo (išskyrus gimstant) 805 asmenys, daugiausia – ją atkūrus (79,1 proc.). Palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę asmenų skaičius žymiai padidėjo (1,7 karto). Minėtu laikotarpiu Lietuvos Respublikos pilietybės neteko 404 asmenys arba 1,6 karto daugiau, palyginti su 2013 m. atitinkamu laikotarpiu.

Pagrindinius migracijos rodiklius Lietuvos Respublikoje parengė Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, naudodamasis Užsieniečių registro ir Gyventojų registro duomenimis, taip pat bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniu departamentu.

Atgal